Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Rasai.
Aš vis nusišypsau, prisiminus, kaip mano sūnus atėjo į šį pasaulį ir tikiu, kad daug kas nusišypsos, skaitydamas mano istoriją.
Mano nėštumas nebuvo planuotas, tačiau vaikutis – labai lauktas. Aš turėjau mylimą darbą ir daug dirbau beveik viso nėštumo metu. Atostogų išėjau tik 3 savaitės prieš nustatytą gimdymo datą. Kadangi turiu įgimtą ligą, gydytojai nutarė, kad rizikuoti nebūtų protinga ir paskyrė cezario pjūvio operacijos datą 2 savaitės prieš nustatytą datą.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Šokėjas Vytautas Mackonis: Penelopę įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio
Beata Nicholson dovanoja naminio plastilino receptą
Į gimdyvių kursus aš nėjau.
Gydytojai sakė, kad vis tiek negimdysiu natūraliai ir geriau užleisti vietą kitiems. Neprieštaravau, o ir laiko kursams neturėjau. Knygų apie nėštumą ir gimdymą man pridovanojo, tačiau jas vos perverčiau. Per daug pasitikėjau likimu ir gydytojais? Gal. Tuo pačiu metu su kiekvienu priaugtu gramu man mažėjo jėgų ir vis daugiau užsiėmimų buvo apleista. Aš vis lankiausi pas gydytoją dėl skausmų ir laukiau nustatytos datos.
Kai išėjau Nėštumo ir gimdymo atostogų, turėjau planų susitvarkyti namus, pasiskaityti apie naujagimių priežiūrą ir dar numegzti kepuraitę, kurią vaikiukui galėčiau uždėti gimus. Deja, kepuraitei vos spėjau užmesti kilpas…
Viskas prasidėjo pirmos dekretiniu atostogų dienos vakarą.
Mano vyras pagaliau prispaudė mane padaryti didelio pilvo nuotrauką. Mes tai vis nukėlinėjom, nes tai jėgų, tai laiko nebūdavo. Berinkdamas vietą gerai nuotraukai, jis vis paliesdavo mane, kol galiausiai pakomentavo, kad mano pilvas kažkodėl kietas. Kadangi jaučiausi visai gerai, tai nekreipiau dėmesio į jo komentarą.
Atsigulėm miegoti ir aš miegojau iki 2val. nakties. Visų pirma, pradėjo mausti pilvą. Tai nebuvo naujas jausmas, todėl net nepradėjau nervintis. Tada nuėjau į tualetą, po pusvalandžio vėl, po valandos vėl, ir tai tęsėsi iki 7 val. ryto. Kai mano vyras išėjo į darbą, nusprendžiau nusnausti ant sofos po tokios neramios nakties. Miegojau iki 9.30. Tada staiga pašokau nuo sofos, nes nubėgo vandenys.
Skambinau į ligoninę klausti, ką dabar daryti. Akušerė klausia, ar man sąrėmiai. “Na, nežinau, turbūt”, – sakau. Klausia, ar dažni ir ar sugebėsiu atvažiuoti į ligoninę. Pati ne, bet vyrui paskambinsiu.
Skambinu vyrui ir per skausmus negalėdama per daug šnekėti, sakau: “Mums reikia važiuoti į ligoninę. Grįžk namo.” Mano vyras pamanė, kad tai vėl tas kartas, kai dėl pilvo skausmų važiuosim į ligoninę pasitikrinti. Tad jis ramiai baigė savo darbus, susidėjo daiktus ir po 40 minučių atvažiavo pas mane.
Jo veiksmai įgijo visai kitą pagreitį, kai jis pamatė, kas vyko namie.
Mūsų šuo lakstė iš kampo į kampą suglaudęs ausis ir pabrukusia uodega, kol aš susilenkusi kampe dejavau.
Susikrovę daiktus patraukėme ligoninės link. Paprastai kelionė užtrunka apie 30 min., bet šįkart jos tęsėsi labai ilgai. Pradėjau panikuoti, kadangi nežinojau, nei ką daryti, nei kaip kvėpuoti, nei kas iš viso su manimi vyksta.
Vyras tuo metu susikaupęs bandė atsiminti, ką jis išmoko prieš 20 metų praeituose poros valandų kursuose apie gimdymą, ką jam daryti, jei teks priimti kūdikį mašinoje.
Visgi į ligoninę suspėjom.
Kadangi paeiti nebegalėjau, dardėjom per ligoninės koridorių su vežimėliu. Vos įriedėjus į gimdymo skyrių ir pamačius akušeres, pradėjau joms aiškinti, kad man skirtas cezario pjūvis ir reikia mane vežti į operacinę. Jos atsakė, kad pirma mane turi gydytojas apžiūrėti.
Apžiūrėjus pasakė, kad, deja, nėra laiko nei operacijai, nei nuskausminamiems. Vaikelis jau čia pat. Po 40 minučių jau turėjau sveiką sūnų ant krūtinės. Buvau šoke. Aš juk planavau dar savaitę pailsėti ir visai negimdyti pati. O kur dar panika, kad aš nieko nežinau ir nemoku, kad nespėjau apie nieką paskaityti… Štai taip mano visi planai nuplaukė. Aš planavau, o Dievas tik nusijuokė. Tačiau ačiū jam, kad viskas taip puikiai praėjo.
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
