Vaidos gimdymo istorija patvirtina žinomą tiesą, kad gimdymo eiga yra nenuspėjama, kiekvienai vis kitokia. Vaidai nutiko taip, kad po visko ji sakė: stebuklų būna!
Sveiki, norėčiau papasakoti, kaip man sekėsi gimdyti pirmą kartą, tikiuosi, kad ne paskutinį. Mano nėštumas buvo lengvas, kai su vyru sužinojome, kad laukiamės vaiko, abu buvome kaip ant sparnų. Kūdikis buvo planuotas ir beprotiškai lauktas.
Visą nėštumą nevargino nei pykinimas, nei kiti nemalonūs pojūčiai, savijauta buvo puiki.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Fengšui patarimai visiems, kurie planuoja vaikus
Kiek sutaupo šeimos Lietuvoje, jei maitina kūdikius mamos pienu, o ne mišinuku
Tik nelabai nustygau vietoje, kiekvieną dieną vis kažkur ėjau… Priaugau net 30 kg, bet nesikrimtau, man buvo svarbiausia, kad tik vaikučiui būtų gera pas mane pilvelyje. Gimdymo terminas buvo rugsėjo 11 dieną, o paruošiamieji sąrėmiai prasidėjo rugsėjo 5. Kadangi laukiausi pirmą kartą, apie tai nieko nenutuokiau ir vakare paprašiau vyro nuvežti į gimdymo namus. Užrašė vaikučio tonus ir paaiškėjo, kad sąrėmiai nereguliarūs, tačiau namo neišleido, sako, pastebėsim per naktį.
Ryte atsikėliau puikiai pailsėjusi, o sąrėmių nė vieno, kaip išvis nieko nebūta.
Apžiūrėjusi gydytoja liepė važiuoti namo ir liepė kiekvieną dieną atvykti į apžiūrą. Taip visą savaitę ir kankino paruošiamieji nereguliarūs sąrėmiai, bet gimdos kaklelis nesidarė. Būdavo, suleidžia vaistų nuo skausmo ir išleidžia į namus.
Atėjo lemtinga termino diena, bet nieko nevyko. Nuo rugsėjo 12 dienos mano priežiūrą perėmė kita gydytoja, ji davė man 3 dienas. Jei per jas nieko neįvyks, tuomet guldys į ligoninę ir skatins gimdymą. Praėjo 3 dienos, nieko. Buvo labai jau sunku: visa sutinus, miegoti galėjau tik pusiau sėdomis.
Numatytą dieną ryte paguldė, apžiūrėjo ir įdėjo pirmą skatinamųjų tabletę.
Liepė pamiegoti, kad turėčiau jėgų vėliau, per gimdymą. Sąrėmiai prasidėjo apie 10. 30 val., ir po truputį jie stiprėjo. Tačiau po apžiūros paaiškėjo, kad gimdos kaklelis neprasivėrė nė centimetro. Apie 13 val. gavau vėl skatinamųjų. Tada ir prasidėjo visas smagumas! Sąrėmiai kartojosi vis dažniau ir dažniau, o gimdos kaklelis nesivėrė.
Pasinaudojau gydytojos patarimu nueiti į dušą, ten prabuvau apie 15 minučių ir visą laiką leidau vandenį sau ant pilvo, tai truputį apmalšindavo skausmus. Išėjus prasidėjo ištisiniai sąrėmiai, neturėjau laiko nė sekundės atsipūsti.
Gydytoja paguldė užrašyti vaiko tonusus ir kartu mane guodė, glostė galvą, nes mano vyras ir mama buvo peršalę, nenorėjau, kad būtų šalia.Gydytoja nuramino, kad šiandien dar nieko nebus, sako, praneškite vyrui, kad jis ramiai miegotų. Gydytoja buvo labai švelni ir man tą minutę atstojo mamą.
Tą pat minutę pradėjo bėgti vaisiaus vandenys, deja, pažaliavę. Kadangi gimdos kaklelis tebuvo atsidaręs vos 1,5 cm, gydytoja manęs paklausė, ar sutinku dėl cezario pjūvio. Man tuo momentu buvo niekas nesvarbu, prašiau tik, kad ką nors darytų, su viskuo sutinku.
Pastatė man lašelinę, paruošė operacinę, atvežė ratukus.
Niekada nepamiršiu, kaip gydytoja pasakė prieš tai dar kartą apžiūrėsianti mane. Girdžiu, kaip ji sušunka: „Atsidaręs gimdos kaklelis, gimdo!”. Stebuklas! Per 10 minučių atsidarė visas gimdos kaklelis! Aš galiu gimdyti pati.
Subėgo visas personalas, ir pagaliau išgirdau dukrytės verksmą. 18.57 valandą jau laikiau savo kūdikėlį ant rankų. Ji man atrodė tokia mažytė, nors gydytoja sakė, kad svoris normalus – 3152 g.
Akušerė linksmai paklausė, ar nenoriu paskambinti vyrui ir pranešti naujienos. Jis negalėjo patikėti. „Juk ką tik sakei, kad šiandien nieko nebus”, – sakė jis. Pasakiau, kad ir man buvo staigmena, jog gimė taip greitai.
Gydytoja paklausė, ar jau išrinkome mažylei vardą, atsakiau, kad taip – Darija.
Tai, ką patyriau tą dieną, atsiminsiu iki gyvenimo galo. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad viską patyriau ir pagimdžiau natūraliai.
Vaida
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
