Gimdymas visuomet kelia rūpestį dėl sėkmingos jo eigos, kuri svarbi tiek motinos, tiek kūdikio gerovei.
Lietuvoje dažniau kalbama apie naujagimius gimdymo metu ištinkančias traumas, o apie moterų patiriamas traumas nutylima, mat jos rečiau kelia pavojų gyvybei. Visgi, statistika rodo, kad net trečdalis moterų savo gimdymą vertina kaip traumą.
Naujagimių traumos vis retesnės
Kalbant apie naujagimius, gimdymo traumomis vadinami mechaniniai vaisiaus audinių ir organų vientisumo pažeidimai komplikuoto gimdymo metu. Tokių traumų pasitaiko 6-8 iš 1000 gyvų gimusių naujagimių. Sunkios gimdymo traumos šiandien psitaiko labai retai.
Naujagimių traumas gali nulemti užsitęsęs ar greitas gimdymas, vaisiaus galvutės ir motinos dubens matmenų neatitikimas, mažas vaisiaus vandenų kiekis, moters dubens anomalijos, vaisiaus makrosomija, anomalijos, neišnešiotumas, sėdynės pirmeiga, įvairios procedūros gimdymo metu, didesnio nei 4,5 kg svorio vaisius, nepakankama gimdyvės priežiūra gimdymo metu. Dažniausiai pasitaiko galvos smegenų, nugaros smegenų, periferinių nervų pažeidimas, ilgųjų kaulų (žastikaulio, šlaunikaulio) lūžimas, vidaus organų traumos (kraujavimas į antinksčius, kepenų bei blužnies plyšimas).
Moterims gimdymo metu būdingi įvairūs gimdymo takų sužalojimai: gimdos kaklelio, makšties ir tarpvietės plyšimai. Rečiau pasitaiko dubens sąnarių sužalojimas, gimdos išvirtimas, gimdos kūno plyšimas, lytinių organų bei šlapimo takų, žarnų pratakos – fistulės. Gimdymo takų sužalojimų priežastys būna skirtingos: anatominės gimdymo takų ypatybės (pvz., aukšta tarpvietė, siaura makštis, siauras kaulinis dubuo su pakitusiu gaktikaulių kampu, nevisiškas lytinių organų subrendimas); funkcinės gimdymo takų savybės (stangrūs, kieti tarpvietės audiniai, sunkiai prasitempiantys gimdant, gimdymo takų randai); vaisiaus ypatybės (stambus vaisius, netaisyklingos vaisiaus pirmeigos, sėdmeninė pirmeiga, nepakankama vaisiaus galvutės konfigūracija slenkant gimdymo takais dėl pernešiojimo, netinkama gimdymo priežiūra); greitas gimdymas, taikytos akušerinės operacijos gimdymui baigti (vaisiaus ištraukimas akušerinėmis replėmis, vakuuminiu ekstraktoriumi). Gimdos kaklelis dažniau plyšta pirmakartėms gimdyvėms.
Trauma – daugiau nei fizinė būklė
Tiek gimdymo metu traumą patyręs kūdikis, tiek mama net ir praėjus kuriam laikui gali jausti ne tik fizines, bet ir psichologines to pasekmes. Apklausos ir tyrimai rodo, kad net iki 34 proc. moterų savo gimdymo patirtį vadina traumine ir net apie 70 proc. pagimdžiusių moterų išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus. Traumos terminas plačiąja prasme reiškia, kad motinai arba kūdikiui gimdymo metu buvo iškilęs pavojus gyvybei, grėsė rimtais fizinės sveikatos arba emocinės būklės sutrikdymais.
Todėl, dažnai netgi gimdymui praėjus sklandžiai, moteris, ypač gimdžiusi pirmą kartą, gali jaustis itin prislėgta, o tokia būklė ilgainiui pereiti į potrauminio streso sindromą, galintį trukti nuo mėnesio iki kelių mėnesių ar metų. Remiantis Amerikos psichiatrijos diagnostikos asociacijos rekomendacijomis, neseniai pagimdžiusios moterys turėtų atkreipti dėmesį į šiuos simptomus (jei jie trunka ilgiau nei mėnesį), įspėjančius, kad jai reikalinga pagalba.
- Įkyrios mintys ir prisiminimai. Košmarų sapnavimas, nuolat išgyvenimas sunkių gimdymo metu patirtų jausmų, skausmingas reagavimas į bet kokius priminimus apie įvykį.
- Atsiribojimas, abejingumas. Vengimas žmonių, vietų ar situacijų, primenančių apie skausmingą patirtį, negebėjimas prisiminti tam tikrų su įvykiu susijusių momentų, susidomėjimo mėgiama ir iki tol reikšminga buvusia veikla sumažėjimas, atsiribojimas nuo artimųjų, negebėjimas jausti meilės ar dėkingumo jausmus, negatyvus ateities matymas.
- Hyperaktyvumas. Sunkumai norint užmigti, irzlumas, pykčio protrūkiai, dėmesio koncentracijos sutrikimai, nemiga, neadekvčios reakcijos, panikos priepuoliai.
- Bendravimo gebėjimų praradimas. Stresas būnant socialinėje, darbo aplinkoje.
Potrauminio streso sindromas išsivysto 1,5-9 proc. moterų, o tos, kurioms jis neišsivysto, simptomai būna ne tokie intensyvūs, jų pasireiškia mažiau, tačiau vis vien sukelia varginančią būseną. Atsigauti po gimdymo, kurio metu moteris ar kūdikis patyrė vienokio ar kitokio pobūdžio traumas, po patirto potrauminio streso sindromo, prireikia laiko. Geriausia tokiu atveju pasitarti su medikais, šioje srityje besispecializuojančiais psichoterapeutais, kurie parinks geriausią gydymo būdą. Savo ruožtu, moteris turėtų imtis nemedikamentinės savipagalbos:
- Išsimiegoti.
- Mankštintis.
- Lankytis neseniai pagimdžiusių moterų susiėjimuose, kitais būdais su jomis bendrauti.
- Lankytis masažuose.
- Skaityti savipagalbai po traumų skirtą literatūrą.
Medikai pabrėžia, kad potrauminiam stresui būdingų simptomų jokiu būdu negalima ignoruoti, tikintis, kad jie praeis savaime. Tyrimų duomenimis, užsitęsusi slogi būsena net 10-15 procentų jaunų motinų išsivysto į pogimdyvinę depresiją, su kuria susidoroti gali būti sudėtinga.
Dažniausios kūdikių traumos
Tinkama gimdyvės priežiūra nėštumo ir gimdymo metu leidžia išvengti sunkių gimdymo traumų arba sumažinti jų tikimybę iki minimumo. Vis dėlto, reikia žinoti, kokios traumos pasitaiko dažniausiai ir kiek jos iš tiesų rimtos.
Minkštųjų audinių traumos. Šio tipo traumos naujagimiui sukelia mažiausią pavojų. Nubrozdinimai, įbrėžimai, paraudimai, patinimai ir kraujosruvos dažniausiai atsiranda toje naujagimio kūno dalyje, kuri užgimsta pirmiausia. Dėl šių traumų nerimauti nereikėtų, nes esant tinkamai priežiūrai jos užgyja per kelias dienas ar savaites.
Lūžiai. Raktikaulio lūžis yra dažniausias iš visų lūžių, patiriamų gimdymo metu. Ilgųjų kaulų (šlaunikaulio, žastikaulio) lūžių pasitaiko itin retai, dažniausiai gimstant sėdmenų pirmeiga. Lūžių gijimas paprastai užtrunka apie mėnesį laiko. Slankstelių lūžiai kaklo srityje ‒ ypač pavojingi, nes gali sukelti rimtų nugaros smegenų pažeidimų. Slanksteliai gali lūžti naujagimiui gimstant sėdmenų pirmeiga, kai pernelyg užlenkiama galvytė.
Periferinių nervų pažeidimas. Toks pažeidimas įvyksta, kai gimdymo metu nervas ar nervo šaknelės užspaudžiamos, o retais atvejais – nutraukiamos. Pažeidus peties rezginio nervą naujagimis negali judinti rankytės ar atlikti tam tikrų judesių (sugniaužti ar ištiesti plaštakos pirštų ir pan.), t. y. sutrinka nervo valdomų raumenų veikla.
Peties rezginio pažeidimo tipai. Dažniausiai pasitaiko Erbo paralyžius. Klumpkės paralyžius pasireiškia tada, kai pažeidžiami apatiniai rezginio pluoštai. Viso peties rezginio pažeidimas yra retas ir sudaro 10 proc. pažeidimo atvejų.
Veidinio nervo pažeidimas. Pažeidus veidinį nervą pastebima asimetrija naujagimio veido raumenų judesiuose, naujagimiui gali būti sunku žįsti krūtį.
Diafragmos nervo pažeidimas. Jis pasireiškia nereguliariu, greitu ir negiliu naujagimio kvėpavimu, cianoze (blyškiai melsva odos spalva), kraujo dujų pokyčiais.
Kaukolės lūžiai. Tai gana retas gimdymo padarinys. Vienas iš kaukolės lūžių vadinamas impresiniu arba „teniso kamuoliuko” lūžiu. Tokiu atveju lūžio srityje įlinksta kaukolė.
Kraujosruvos (hematomos). Ypač pavojingos kraujosruvos, susidarančios įvairiose galvos smegenų srityse. Sudėtingiausios tokių kraujosruvų pasekmės ‒ galvos smegenų pažeidimai.
Galvos traumos medikų yra vertinamos kaip pačios pavojingiausios kūdikio sveikatai.
