Jau senovės babiloniečių ir žydų raštai mini pjūvį, kuris atliekamas mirusiai moteriai, kai siekiama išgelbėti kūdikį. Tik XVII a. pr. aprašyta tokia operacija, kuri buvo atlikta gyvai moteriai. Nors operacija atliekama jau keletą šimtmečių, vis dar sklando senų ir naujų mitų. Juos išsklaidyti padeda akušerė ginekologė Laima Bagušytė.
Cezario pjūvis pavojingas.
TIESA. Operuojant galima pažeisti šlapimo pūslę, šlapimtakius, žarnas. Rizika, kad moterį vėliau teks vėl operuoti, išauga penkis kartus. Be to, nuo nuskausminamųjų gali ištikti alerginis šokas. Po operacijos 3-4 kartus padidėja gimdos uždegimo rizika. Kartais būna, kad venose susidarę trombai nukeliauja į plaučių arteriją ir galima staigi mirtis. Šių grėsmingų komplikacijų po operacijų būna kur kas dažniau, negu gimdant natūraliai.
Operacija rizikinga ir vaisiui. Pjaunant mamos audinius skalpeliu galima pažeisti vaisių, nes pasipila vandenys, kraujas. Per skysčius kartais sunku jį įžvelgti ir aštrus peiliukas gali kliudyti. Pasitaiko, kad įpjaunama vaisiaus sėdynė ar galvytės sritis (tai priklauso nuo pirmeigos). Jei pjūvis gilus, naujagimiui žaizda užsiuvama.
Natūraliai gimusio vaikelio plaučiukai būna brandesni, nes slenkant gimdymo takais suspaudžiama krūtinės ląsta ir išstumiamas juose susikaupęs skystis. Po operacijos gimusio vaikelio, net ir išnešioto, plaučiukai medikams dažniau kelia rūpesčių.
Kai skirta visiška nejautra ir moteris miega, vaistai gali slopinti vaikelio kvėpavimo centrą. Tada jis gali nesugebėti giliai kvėpuoti, reikės suteikti pagalbą, gaivinti. Todėl operacinėje visada būna naujagimių gydytojas.
Nustatyta, kad atlikus cezario pjūvį nesumažėja cerebrinio paralyžiaus atvejų, nes 90 proc. vaikų šia liga suserga dėl genetikos ir infekcijos gimdoje.
Mama, patyrusi cezario pjūvio operaciją, antro vaikelio negali gimdyti natūraliai, nes gali trūkti pjūvis.
IR TIESA, IR MITAS. Tokia rizika labai maža, tik 1-2 moterims iš 1 tūkst. gimdančių. Priklauso ir nuo to, kaip cezario pjūvis atliktas. Jei išilgai per visą gimdos kūną, tuomet kito vaikelio moteris pati neturėtų gimdyti. Tačiau net 80-90 proc. cezario pjūvį patyrusių moterų gali sėkmingai pagimdyti pačios, jei nėra kitų priežasčių vėl atlikti operaciją. Moteris turėtų tuo patikėti, juk natūralus gimdymas geriau ir moteriai, ir vaikeliui.
Operacijos moteris gali atsisakyti, nors medikai sako, kad pati nepagimdys.
TIESA. Prieš moters valią operuoti negalima. Reikia jos sutikimo raštu, prieš tai paaiškinus ir galimas operacijos komplikacijas, ir tas, kurios gresia, jei moteris nesutinka būti operuojama. Tačiau jei gimdyvė yra sunkios būklės, nekritiškai vertina padėtį, operacija gali būti atlikta. Tuomet nusprendžia gydytojų konsiliumas.
Operuojama labai ilgai.
MITAS. Operacija be komplikacijų trunka ne ilgiau kaip valandą, o kartais pakanka 30- 40 min. Pagal mokslines rekomendacijas būtinos tik trys siūlės. Odą galima siūti vidine, išorine siūle arba sukabinti kabėmis. Vidinė siūlė patogiau, nes moteris nebijo, kad traukiant siūlus skaudės. Išorinių siūlyčių siūlus reikia išimti. Ar bus siuvama siūlais, ar sukabinama kabėmis, priklauso nuo ligoninės galimybių ir moters pilvo sienos savybių. Kiekviena gyja vis kitaip.
Ši operacija atliekama tik taikant bendrinę nejautrą.
MITAS. Dabar vis dažniau cezario pjūviui nuskausminti taikomas regioninis metodas, kai vaistų, kurie nuskausmina kūną žemiau juosmens, suleidžiama į stuburo kanalą. Jei neįvyksta komplikacija, per operaciją moteris gali bendrauti, matytį pirmąją naujagimio gyvenimo minutę.
Po operacijos lieka didelis, negražus pjūvis.
MITAS. Anksčiau dažniausiai būdavo atliekamas išilginis pjūvis odoje žemiau bambos. Dabar toks pjūvis labai retas, pvz., atliekamas gimdos kaklelio vėžiu sergančiai moteriai, kuriai išėmus vaisių reikia šalinti gimdą, apžiūrėti limfmazgius, pilvo ertmės organus ir kitais retais atvejais. Šiais laikais dažniausiai atliekamas skersinis pjūvis pilvo apačioje ties viršutine gaktos plaukų riba.Tokį randą paslėpti nesunku maudymosi kelnaitėmis.
Operacijos neleidžiama stebėti būsimam tėčiui, nes pamatęs kraują alpsta ir kelia papildomų rūpesčių medikams.
MITAS. Operacinėje turi būti tik operacijai atlikti reikalingi žmonės. Tačiau jei skirta epidūrinė ar spinalinė nejautra ir moteris yra sąmoninga, tėtis gali stebėti gimdymą. Kraujo ir vaisiaus vandenų jis paprastai nemato, būna prie mamos galvos, o operuojama už širmos. Jei negalima sudaryti saugią aplinką tėveliui, kad jis išvengtų nemalonių vaizdų, gimdyme geriau nedalyvauti.
Po operacijos mama negali žindyti kūdikio, nes krūtyse dar nepasigamina pieno.
MITAS. Vos atgavusi sąmonę po bendrinės nejautros, moteris gali žindyti. Po regioninės nejautros medikai ant krūtinės uždeda vaikelį ir mama gali iškart žindyti priešpieniu, kurio krūtyse būna jau per nėštumą (išsiskiria paspaudus spenelį). Tikras pienas pasigamina 3-4-ą parą po gimdymo, jei naujagimis žindomas.
Mama turi save patausoti, nes siūlė gali plyšti.
MITAS. Dabartinė siuvimo medžiaga yra patvari, netirpsta apie 1,5-2 mėn., tad siūlė turėtų išlikti, kol susidaro tvirtas randas. Grįžusiai namo skausmas pjūvio vietoje gali trukdyti atlikti kai kuriuos sunkesnius darbus, pvz., plauti grindis, kabinti užuolaidas. Jei skausmas stiprus, mama gali vartoti nuskausminamųjų vaistų, pvz., paracetamolio.
Kol gyja pjūvio vieta, mama negali maudytis.
MITAS. Jei pjūvis nešlapiuoja, tvarstis sausas, tada galima maudytis po dušu jau 2-3-ią parą po operacijos, stengiantis nedrėkinti pjūvio. Po maudynių reikia paprašyti slaugytojų, kad pakeistų tvarstį. Vonia pasimėgauti moteris gali po 6-8-ių sav.
Vyrui labiau patinka, kai atliekama operacija, nes greičiau sugrįžta meilės naktys, makšties raumenys būna neišsitampę. Taigi tėčio pojūčiai tokie pat malonūs kaip iki gimdymo.
IR TIESA, IR MITAS. Po operacijos moteriai gana stipriai skauda pilvą ties randu. Be to, ji dvigubai daugiau nei gimdanti natūraliai nukraujuoja (netenka apie 1 l kraujo). Todėl po operacijos blogiau jaučiasi. Kol gyja tarpvietės žaizda po natūralaus gimdymo, moteris taip pat dažnai jaučia diskomfortą apie 2-8 sav., kartais ir ilgiau. Pastebėta, kad natūraliai gimdžiusiai šiek tiek dažniau būna šlapimo nelaikymo bėdų, ypač vyresnio amžiaus mamoms. Bet būna ir negimdžiusių, kurios blogai laiko šlapimą. Tad natūralus gimdymas ne visada yra šio sutrikimo priežastis.
Jei gimdant natūraliai tenka įpjauti ir susiūti arba tarpvietė pati plyšta, kai sugyja audiniai, intymus gyvenimas būna kaip ir po cezario pjūvio operacijos. Tad partnerio pojūčiai labiau priklauso ne nuo moters anatomijos, o nuo emocinių tarpusavio ryšių.
