Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenanti lietuvė Margarita Benosenko yra sertifikuota dula ir placentos specialistė. Ji mielai sutiko atsakyti į mūsų klausimus apie placentos panaudojimą po gimdymo. Šia tema sklando daug mitų, todėl tikimės, jog galėsime šiuo interviu atsakyti ne į vieną jums rūpimą klausimą.
Pirmiausia norėčiau sužinoti, kaip jūs susidomėjote šia sritimi?
Kai gimė mano pirmoji dukra, pradėjau domėtis holistinės medicinos gydymo metodais. Iš pradžių Anglijoje pabaigiau dulos (gimdyvės padėjėjos) kursus, kuriuose buvo užsiminta apie gydomąsias placentos savybes. Kai sužinojau, jog laukiuosi antro vaikelio, nusprendžiau pabaigti placentos specialistės kursus Londone ir įvertinti informaciją pati.
TAIP PAT SKAITYKITE:
4 didžiausios krizės, kurios užklumpa vaikus nuo gimimo iki mokyklos
Iki pat mirties vyras abejojo, ar vaikas jo
Kol kas esu pirmoji ir vienintelė placentos specialistė lietuvė. Kadangi tai siejasi ir su mano profesija, placentofagija padeda gimdyvėms greičiau atsigauti po gimdymo, todėl savo klientėms galiu būti naudinga ne tik prieš ir gimdymo metu, bet ir po jo. Pati esu dviejų vaikų mama. Vyresnėlei beveik treji metai, o jaunėlei 7 mėnesiai. Abiejų gimdymų potyriai labai skirtingi, nes priimti kitokie sprendimai kardinaliai pakeitė mano ir antros dukrytės savijautą jai gimus.
Kaip panaudojote placentą po savo gimdymų?
Kai pabaigiau kursus, perskaičiau atitinkamos literatūros, bendravau su placentą po gimdymo vartojusiomis moterimis, abejonių dėl jos naudos neliko. Iš pradžių man buvo sunku apsispręsti, ką rinktis – Lotoso gimimą ar placentos kapsules, kad kūdikėlis gautų maksimalią naudą. Pasvėrus visus už ir prieš vis tik nusprendžiau pasirinkti dalinį Lotoso gimdymą, kai užgimus vaikeliui virkštelė nukerpama tik praėjus bent 3 valandoms po placentos užgimimo, nes tai turi labai svarbią psichologinę įtaką tolesnei vaikelio raidai.
Taip pat nutariau suvartoti placentą kapsulių pavidalu, kad vaikelis visas medžiagas gautų per mano pieną. Nukirpus virkštelę, penkias dienas gėriau placentos „smūčius”, lietuviškai vadinamus kokteiliais. Taip pat pasidariau tinktūros ligos atvejams ir iš likusios placentos pasigaminau kapsules. Mano savijauta po gimdymo mane pribloškė. Buvau kupina jėgų, neturėjau jokių didelių nuotaikų kaitų, tikrasis pienas atsirado po maždaug 45 valandų, o gimda po gimdymo sugijo maždaug po 3 savaičių. Kai tuo tarpu po pirmojo gimdymo visa tai įvyko dvigubai ilgiau, atsigauti po jo man prireikė bene dviejų mėnesių gulėjimo lovoje.
Gal galite papasakoti, kuo ypatinga yra placenta, nes daug moterų apie tai net nesusimąsto ir net negalvoja, kad po gimdymo galėtų ja pasirūpinti.
Bėda ta, kad patys medikai nėra suinteresuoti ( ir/ ar neturi pakankamai žinių) šviesti būsimas mamas apie placentos svarbą ir panaudojimą po gimdymo. Viskas, ką mes išgirstame yra tai, jog dideli nuotaikų svyravimai apie trečią parą po gimdymo yra normalu, skausmingos pieno pritvinkusios krūtys, kol susireguliuoja pieno gamyba yra normalu, kraujavimas po gimdymo iki 2 mėnesių taip pat yra normalu. Bet taip nėra. Tai yra akivaizdūs ženklai, jog mūsų organizmas stokoja tam tikrų medžiagų, dėl kurių trūkumo ir disbalanso visi šie pogimdyviniai pokyčiai vyksta ypač ryškiai.
Placenta, kuri tarpininkauja auginant naują gyvybę netampa šiukšle iškart po gimdymo, kurią reikia utilizuoti. Gimdymo metu moteris praranda daugybę medžiagų ir gamta yra pasirūpinusi taip, jog tos medžiagos yra mūsų laikinajame organe – placentoje, ir moteris turėtų galimybę atsistatyti tą trūkumą. Visi žinduoliai žemėje, išskyrus jūros gyvūnus (dėl tam suprantamų priežasčių) ir kupranugarius (kas mokslininkams iki šiol yra paslaptis) instinktyviai suvartoja savo placentą iškart po gimdymo. Tuo tarpu civilizacija žmoniją atitolino nuo šio ritualo, apskritai pradangino pagarbą placentai.
Yra žinoma, kad žmogaus placentoje yra:
– Kamieninės ląstelės ir augimo faktoriai;
– Geležis- nepamainomas deguonies pasisavinimui ląstelėse;
– Vitaminas B6 – svarbus hormonų balansui moters organizme palaikyti, taip pat padeda įsisavinti vitaminą B12;
– Vitaminas E- pažeistų ląstelių gijimui;
– Hormonas oksitocinas – svarbus lengvam gimdymui ir žindymui;
– Hormonas kortikotropinas – atsakingas už streso lygio mažinimą;
– Citokinai – sužadina ląstelių metabolizmą ir skatina pažeistų ląstelių ir audinių gijimą.
Ir tai tik dalis to, kas yra placentoje. Moteris gimdymo metu netenka apie 1/8 ar 1/10 savo kūno kraujo, cezario operacijos atveju šie skaičiai būna dar didesni. Greitai praradus tokį kraujo kiekį ir geležies, moteriai gresia anemija, dažnai moterys po gimdymo jaučiasi be jėgų ir pavargusios. Kraujyje esanti geležis padeda pernešti deguonį, kuri padeda gyti po gimdymo sužalotoms ląstelėms. Dėl geležies trūkumo ląstelės lieka „badauti”, taip sulėtindamos pogimdyvinį gijimą.
Toje vietoje, kur buvo prisitvirtinusi placenta, jai atsiskyrus, gimdoje lieka didelė žaizda ir jai sugyti yra labai svarbūs placentoje esantys citokinai, geležis, augimo faktoriai bei kamieninės ląstelės. Hormonas oksitocinas skatina pieno laktaciją. Visos medžiagos kartu sąveikauja taip, kad moteris neturėtų didelių nuotaikų pokyčių bei greičiau atsistatytų po gimdymo.
Tyrimai rodo, kad placentos vartojimas sumažina pogimdyvinės depresijos riziką, moterys greičiau sugyja bei yra energingesnės lyginant su moterimis, kurios placentos nevartojo. Pogimdyvinio kraujavimo atveju placentoje esanti natūrali ir savo struktūra mums artima geležis labai greitai atstato kraują. Mano praktikoje patys medikai yra stebėjęsi, kaip greitai po pogimdyvinio kraujavimo moteris atsigavo vien placentos „smūčių” dėka.
Kokie yra įmanomi placentos panaudojimo būdai?
Kad gautume maksimalią naudą, placentą reikėtų vartoti žalią ir iškart po gimdymo. Dabar galimybės mums leidžia modernizuoti jos suvartojimą džiovinant ir dedant į kapsules. Vidutiniškai iš vienos placentos išeina apie 75- 200 kapsulių. Dažniausiai apie 120. Taip pat placentos specialistai gali pasiūlyti placentą vartoti „smūčių” pavidalu, pasigaminti tinktūros ir esencijos peršalimo ligoms gydyti, taip pat homeopatinių vaistų nuo pilvelio skausmų, kurie dažnai kūdikius kankina pirmus tris mėnesius bei kremo, kuris padeda alergijų ar iššutimų atvejais.
Taip pat virkštelė nėra išmetama, ji susukama į širdelės formą, sudžiovinama ir paliekama prisiminimui. Galimi ir placentos antspaudų piešiniai prisiminimui. Visame pasaulyje šeimos renkasi įvairius placentos suvartojimo būdus ir aš neturiu kompetencijos komentuoti jų pasirinkimo. Placentos specialistai siūlo tik tam tikrus, labiau modernizuotus placentos panaudojimo būdus, iš kurių, mes tikime, gimdyvės gali gauti maksimalią naudą. Kaip pasigaminti lazaniją iš placentos mes nemokome, tad ir pliusų minusų negaliu įvertinti. Visi žmonės renkasi tokį jos panaudojimo būdą, kuris jiems tinkamesnis, priimtinesnis.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Kiek metų jau žinomi šie jūsų paminėti placentos panaudojimo būdai?
1578 m. pirmasis placentą kaip medikamentą panaudojo garsus kinų medikas ir farmacininkas Li Shi- Zhen. Šiuo metu placentos kapsuliavimas pagal tradicinės kinų medicinos (TKM) metodą yra populiariausias jos vartojimo būdas. Taip pat yra dokumentų, kuriuose džiovintos placentos vartojimas yra užfiksuotas Europoje apie 1700 metus. Bet tik apie 1980 metus apie jos vartojimą kapsulių pavidale užsiminė ir pradėjo reklamuoti amerikietė akušerė Raven Lang, kuri pati iš placentos gamino kapsules pagal tradicinės kinų medicinos metodą, ir kuri ta tema surengė pirmąją konferenciją Amerikoje. Džiovintos ir maltos placentos miltelių dėjimas į daržovių kapsules, vadinamasis placentos kapsuliavimu, paskutiniu metu sparčiai populiarėja pasaulyje, ypač Kinijoje. Įvairiose kultūrose placenta yra panaudojama įvairiais būdais.
Jūs gyvenate Didžiojoje Britanijoje, ar visi jūsų išvardinti būdai yra prieinami čia gimdančioms moterims?
Tikslių duomenų kuris panaudojimo būdas populiaresnis už kitą nėra. Manome, kad pirmauja būtent placentos kapsuliavimas. Statistiką surinkti be galo sunku, nes daugybė tėvų vartoja placentą savarankiškai, ne visi samdosi specialistus kurie paruoštų placentą.
Ar visos placentos yra vienodai vertingos? Gal jeigu moteris serga kažkokia lėtine liga arba vartoja vaistus (pavyzdžiui, gimdymo metu gavo antibiotikų dozė), placenta negali būti panaudojama, nes praranda gerąsias savybes?
Be abejo, placentos būklė labai priklauso nuo moters bendros sveikatos, jos mitybos nėštumo metu, ar ji neturėjo žalingų įpročių, kokie medikamentai buvo naudojami gimdymo metu. Jei norima iš placentos gauti maksimalios naudos, vertėtų stengtis gimdyti natūraliai, kitu atveju medikamentai lieka placentoje ir vartojant ją bet kuriuo pavidalu jų nežymus kiekis patenka į mūsų organizmą. Bet net ir po cezario operacijos yra rekomenduojama vartoti placentą, nes ji padeda greičiau sugyti randui. Principas panašus, kaip ir su žindymu vartojant antibiotikus – kur kas geriau žindyti vartojant antibiotikus, nei nežindyti visai.
Placenta negali būti panaudojama gimdos infekcijos atveju prieš gimdymą ar jo metu, taip pat jei moteris serga hepatitu, ŽIV ar AIDS. Visi placentos specialistai yra papildomai pasibaigę maisto higienos ir infekcijos kontrolės kursus, kurie atitinka NIECE ir HSE standartus Anglijoje, todėl mūsų higienos laikymosi reikalavimai itin dideli.
Yra tekę girdėti, kaip placentos panaudojimą, pavyzdžiui, kokteilio pavidalu, kai kurie pavadina kanibalizmu, esą tai tarsi savo kūno dalies suvalgymas?
Visų pirma žmonėms vertėtų pasidomėti tikrąja žodžio kanibalizmas reikšme – tai yra kito žmogaus kūno organų ar kūno dalių vartojimas. Placenta yra laikinasis kūno organas, kurios suvartojimas po gimdymo aprūpina mamą reikalingomis medžiagomis ir kartu jas perduoda kūdikiui su savo pienu. Niekas nieko nežudo, neaukoja ir svetimų kūno dalių nevalgo. Net žoliaėdžiai žinduoliai suvartoja savo placentas iškart po gimdymo. Kiek yra tekę bendrauti su vegetarais/ veganais klientais, tai nesikerta su jų pasaulėžiūra ir įsitikinimais. Manau, tokie mitai kaip kanibalizmas, susikuria dėl žinių trūkumo ir nesupratimo. Lietuva yra labai konservatyvi šalis, tad nenuostabu kad taip lėtai juda link gimdymo namuose reglamentavimo, dulų pripažinimo ir apskritai teisės tėvams laisvai spręsti, kaip gimdyti ir auginti savo vaikus.
Noriu paneigti dar vieną mitą, kad gamtoje gyvūnai suėda placentas tik tam, kad kiti grobuonys nesuuostų ir taip apsaugotų savo jauniklius. Iš tiesų, bent jau kaip rašo Robin Lim savo knygoje „Placenta the Forgotten Chakra”, buvo pastebėta, kad gamtoje gyvūnai visada pirmiau suėda stipresnių jauniklių placentas, o silpnesnius dar palieka prijungtus su ja kuriam laikui. Jei placenta būtų valgoma instinktyviai su tikslu nepalikti pėdsakų, patelė negaištų ir nesirinktų. Tai kaip ir dar vienas pavirtinimas (be visų tų medicininių tyrimų), kad placentoje yra daugybė naudingų medžiagų tiek jaunikliui tiek motinai.
Gal Jums teko domėtis, kur patenka placentos, kurių tėvai nepageidauja, ligoninėse?
1994 metais apie 360 tonų placentos buvo parduota vienai prancūzų farmacijos kompanijai, kuri jas naudojo proteino albumino gamybai. Nei viena šeima kurių placentos buvo privatizuotos tam nedavė sutikimo ir net nebuvo informuotos, kad valstybė iš jų uždirbo milijonus svarų sterlingų. Kai visa tai iškilo į viešumą, dar tais pačiais metais Didžioji Britanija išleido įstatymą draudžiantį placentas privatizuoti nepriklausomiems ekspertams. Dabar valstybinės ligoninės privalo jas utilizuoti. Tačiau nuteka gausybė informacijos, kad įstatymas ir liko teoriniu įstatymu.
Mano pažįstama akušerė, kuri dirba vienoje Londono ligoninėje teigia, jog jų nesurenka utilizavimui, o išveža kažkur kitur. Visi tą žino, bet nieks nieko neklausinėja ir nesikiša, tai lyg vieša paslaptis. Valstybė neturi teisės naudotis mūsų organais ir visa genetine informacija be mūsų sutikimo. Ne paslaptis, jog placentos yra plačiai naudojamos ne tik farmacijos kompanijų, bet kosmetikoje. Galbūt valstybei apsimoka, jog žmonės nežino apie placentos naudą, gali jas privatizuoti ir uždirbti milijonus? Galime tik spėlioti.
Lietuvių liaudies paprotys būdavo užkasti placentą namo kieme, pasodinant ąžuoliuką ar kitą medį.
Kiekvienoje civilizacijoje būdavo tam tikras paprotys, kaip atsisveikinti su placenta. Dažnai ją degindavo susuktą į drobinį audinį ar kartu su knygomis, tikėdami, jog vaikas įgaus išminties. Dar kitur naudodavo įvairių ligų gydymui. Lietuvių paprotys užkasti ir pasodinti medelį man labai gražus.
Labai liūdna, kad šiandieninėje visuomenėje pagarbos placentai visai nelikę. Žmonėms trūksta žinių, o ko mes nežinome ir nesuprantame, dažnai interpretuojame labai klaidingai.
Šiuo metu Amerikoje yra atliekami tyrimai dėl placentos naudos ir kaip ji veikia gimdyvės ir kūdikio organizmą. Anglijoje renkami statistiniai duomenys, kuriuose jau yra virš 500 moterų atsiliepimų apie savijautą po gimdymo vartojus placentą. Esu tikra, kad šiandieninis placentos panaudojimas – kapsuliavimas – populiarės ir taps priimtinas vis daugiau mamų.
