Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Ingridai.
Gimdyti namuose ar ligoninėje?
Prisimenu viską taip, lyg būtų nutikę vakar, o ne beveik prieš metus. Gimdžiau ne Lietuvoje, o Olandijoje, tiksliau, Roterdamo mieste.
TAIP PAT SKAITYKITE:
5 dienas gyvenusio mažylio kapą pavertė smėlio dėže
Gimdymo ir nėštumo horoskopas
Atėjus paskutinei apžiūrai pas savo ginekologą, jis man pasiūlė pasirinkti gimdymą namuose arba ligoninėje. Žinoma, vien ta mintis gimdyti namie man nepatiko, kadangi iš pažįstamų buvau girdėjusi, kad ne visada viskas einasi gerai ir kartais tenka iš namų vis tiek vykti į ligoninę. Pasirinkau ligoninę, buvau supažindinta su ligoninės personalu, savo gimdymo palata ir ligoninės planu, kad ko nors prireikus, žinočiau, kur eiti.
Tai buvo 2013.08.13 rytas , kai susirinkusi visus daiktus išvažiavau į ligoninę . Man jau buvo virš 41 savaitės, o mažylė vis dar nenorėjo ateiti į šį pasaulį.
Diena ligoninėje ėjo taip lėtai, kad atrodė, jog sustojo laikas. Kitą rytą atėjo sesutė ir liepė susirinkus daiktus eiti kartu su ja. Supratau, kad šiandien jau bus ta diena, kai pamatysiu savo dukrytę.
Gimdykla priminė prabangių namų interjerą
Atėjusi buvau šokiruota palata, kurioje turėjau gimdyti, tai buvo kažkas nematyto, viskas atrodė taip, kaip būtum namuose. Palatoje buvau tik aš viena, virš manęs kabėjo dideli plazminiai televizoriai, kuriuose man rodė vaiko širdutės dūžius ir sąrėmių eigą.
Toje pačioje palatoje buvo virtuvė, sofa vyrui, dušas, šalia mano lovos atvežė vaiko lovytė su ištiestais vystymo stalais ir pajungtomis šilumos lempomis. Jos turėjo sušildyti vaiką, kuris ateina į šį šaltą pasaulį iš mamytės pilvuko.
Gimdymą priėmusios gydytojos ir akušerės buvo labai supratingos, jos nuolat man kartojo, kad viskas bus gerai ir kad man viskas labai puikiai sekasi. Kadangi olandų kalbos nemoku, turėjau šnekėti angliškai, ir tai buvo vienintelis gimdymo minusas, kadangi tuo metu nebesisuko galvoje jokie žodžiai…
Gimdymas prasidėjo 8 valandą ryto. Viskas vyko po truputėlį ir truko taip ilgai, kad atrodė, jog nebeištversiu. Šaukiau ir Dievą, ir mamytę, bet praėjus beveik 12 valandų, 23.11 valandą gimė dukrytė.
Pamačiusi savo angelėlį pradėjau taip verkti, kaip dar gyvenime nesu verkusi, tai buvo nuostabiausia mano gyvenimo akimirka. Pamiršau visą skausmą, kurį ką tik buvau patyrusi, nieko daugiau nemačiau, tik savo vaikutį.
Personalas buvo be galo paslaugus
Ligoninėje dar praleidau 4 dienas, kadangi gimdymo metu vaikutis gavo infekciją dėl epidūrinio nuskausminimo. Per tas dienas sesutės viską darė, kad man būtų lengviau. Pavyzdžiui, naktį, kai žindydavau, atnešdavo man atsigerti arbatos, vos tik pamačiusios mano palatoje uždegtą šviesą. Jos pamokė, kaip maudyti vaikutį, kaip jį perrengti ir kaip maitinti krūtimi. Iš pradžių tai sekėsi sunkiai. Tos dienos buvo lyg mažos motinystės pamokos, už jas likau labai dėkinga.
Išeinant iš ligoninės gavome daug gėlių ir dovanų – susirinko visas personalas atsisveikinti su manimi ir mano mažyle. Net ir dabar nuėjus vizito į ligoninę sutinku savo daktares, kurios buvo su manimi gimdymo akimirką. Pasisveikinu, sustoju minutėlei pasikalbėti ir prisimenu, su kokia kantrybe ir užsidegimu jos kartu su manimi “gimdė”.
Šiandien mano dukrytei jau 7 mėnesiai, esu laimingiausia pasaulyje, kad ją turiu. Štai tokia Gabytės atėjimo į mano rankas istorija .
Ingrida
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo “TAVO VAIKAS” prenumeratą.
