Užsienio spaudoje aprašomi “Lotoso gimdymai” – kai virkštelė nenukerpama, o paliekama natūraliai nudžiūti, susilaukia prieštaringų vertinimų. Ar tikrai savaitę nešiotis naujagimį su placenta yra sveika ir natūralu?
Lotoso gimdymai svetur ir Lietuvoje
Su natūralumu siejama tendencija, vadinama Lotoso gimdymais, ragina motinas leisti virkštelei atsiskirti nuo kūdikio natūraliu būdu – nudžiūnant, praneša laikraštis „The New York Post”.
Praktiškai tai reiškia, jog motinai kartu su kūdikiu reikia nešiotis placentą, kuri prie naujagimio pilvuko gali išbūti prisitvirtinusi iki dešimties dienų, rašo foxnews.com.
Kaip DELFI pasakojo namuose gimdžiusias mamas ir kūdikius lankanti profesionali gydytoja, ji pati yra apžiūrėjusi ne vieną tokiu būdu Lietuvoje gimusį vaikelį.
Dėl namuose gimdančių ir joms padedančių moterų persekiojimo vardo nenorėjusi viešinti gydytoja teigė, kad Lietuvoje kūdikiams virkštelės nekirpo ne daugiau kaip 10 mamų.
„Dabar neatsimenu, kas taip gimdė. Man pačiai toks gimdymo būdas nepatiko ir kėlė (bei kelia) daug abejonių ir dėl tokio būdo prasmingumo, ir dėl infekcijų pavojaus”, – sakė gydytoja.
DELFI pašnekovės žodžiais, jai nepatikdavo „ta šalia esanti ir pūnanti placenta, nors ji ir būdavo kokiame nors inde”.
„Buvo labai nepatogu ir vaiką prižiūrėti su ta placenta šalia, sunku nuprausti – vienas turi stovėti šalia ir laikyti tą indą su placenta”, – komentavo moteris.
Pasak gydytojos, nenukirpta virkštelė nukrenta 5-7 parą, „šilto ir sauso klimato šalyse gal anksčiau, bet ne pas mus”.
„Rudenį nukrenta dar vėliau, nes blogai džiūna. Kartais virkštelė nukrenta tik po 2 savaičių (ypač kai yra rėzus konfliktas), o kartais ir nenukrenta, reikia siųsti pas chirurgus. Tai negi visą tą laiką ir laikyti placentą? Galų gale net ir po 5-7 parų placenta turėtų kaip reikiant dvokti: palaikykit galvijų kepenėles kambario temperatūroje nors porą dienų, ir pamatysit, kas bus. O kokia viso to prasmė?”, – nesupranta gydytoja.
Dar viena aplinkybė, dėl kurios DELFI pašnekovė abejojo Lotoso gimdymų plitimu – galimybė iš virkštelės paimti kamieninių ląstelių kamieninių ląstelių bankui. „Tą kol kas daro turtingi žmonės. Tačiau nenukirpus virkštelės nebūtų įmanoma paimti to kraujo”, – sakė ji.
Apie Lotoso gimdymus natūralumo šalininkai sužino ne tik vieni per kitus, bet ir iš knygų. Juos propaguodavo ir gimdymų vandenyje pradininkas Igoris Čarkovskis.
Lotoso gimdymų šalininkė ir pribuvėjų mokytoja Mary Ceallaigh interviu „The New York Post” kalbėjo apie tokio gimdymo metodo privalumus ir naudą kūdikio bei motinos sveikatai. 47 metų teksasietė teigė priėmusi daugiau kaip šimtą natūralių gimdymų ir tvirtino, kad palikti nenukirptą bambagyslę yra nuostabu.
– Kaip įtikėjote Lotoso gimdymų svarba?
– Apie galimybę nenukirpti naujagimiui virkštelės pirmą kartą išgirdau iš nėščiųjų jogos ekspertės Jeannine Parvati. Ji mane įtikino, kad egzistuoja būdai natūraliai ir saugiai pagimdyti.
– Kokie pagrindiniai lotoso gimdymų privalumai?
– Prie naujagimio bambos nepadaroma žaizda – tai sumažina infekcijos pavojų.
Toks gimdymo būdas leidžia visam placentos ir virkštelės kraujui sutekėti į naujagimį – tai vyksta tuo metu, kai jam labiausiai reikia maitinančių medžiagų. Gimus kūdikiui, jo imuninė sistema labai greitai turi prisitaikyti prie naujų pokyčių. Tuo metu netrikdant kūdikio kraujo tūrio, galima padėti jam apsisaugoti nuo ateityje gresiančių ligų.
Tiek motinai, tiek kūdikiui naudingiau visą dėmesį skirti tarpusavio ryšiui, o ne tradiciškai sukti galvą, „kas nukirps bambagyslę? Kas nutrauks šį saitą?”. Tai trikdo natūralų procesą ir sveikai motinai bei kūdikiui vienaip ar kitaip padaro žalos.
– Ar dažnai gimdyvės renkasi tokį gimdymo būdą?
– Lotoso gimdymus rinkosi maždaug 5 proc. mano klienčių.
– Kaip reikia valgyti, eiti į tualetą ar tvarkytis, kai naujagimis vis dar būna sujungtas su placenta?
– Virkštelė paprastai nudžiūsta ir nukrenta per tris dienas, taigi bet kokiu atveju jokia gimdyvė šiomis dienomis nepuola dirbti. Dar geriau, jei ji to nedarys bent mėnesį po gimdymo!
Drėgno klimato šalyse, ypač Balyje ar Australijos atogrąžų zonoje, virkštelė gali nukristi tik po dešimties dienų. Tokiais atvejais pirmosiomis savaitėmis po gimdymo motinai reikia dar daugiau ilsėtis – ir tai nėra blogai.
Kol placenta tebėra prisitvirtinusi, ji laikoma įvyniota į gražų audeklą, o virkštelė apvyniojama šilkine arba medvilnine juosta. Kol motina naudojasi tualetu, kūdikis paliekamas saugioje vietoje arba su jį prižiūrinčiu asmeniu. Kol naujagimis žindomas ar myluojamas, suvyniota placenta guli šalia motinos ir kūdikio.
– Ar placenta po kurio laiko pradeda gesti? Kada atsiranda blogas kvapas? Ką jis primena?
– Jei placenta įvyniojama į orui pralaidžią medžiagą, pirmą dieną nebūna jokio kvapo. Antrą ir trečią dieną atsiranda lengvas muskusinis kvapelis.
Kai virkštelė nukrenta, kai kurios motinos saugo placentą specialioje vietoje savo miegamajame. Jei placenta neįtrinama druska ar žolelėmis, o audeklas nekeičiamas, po kurio laiko ji tikrai pradeda dvokti. Tačiau placentos irimo smarvė nekelia problemų, jei laikomasi tam tikrų procedūrų.
Dažniausiai taip nutinka tuomet, jei placenta įvyniojama į plastikinę plėvelę ar uždaroma „Tupperware” induose – tai visai kita situacija ir ne pati geriausia, nes placenta pradeda pūti, o ne džiūti.
