Jaudinantis fotografės pasakojimas apie dvi dukrytes – biologinę bei įvaikintąją. Nors ir skirtingos odos spalvos, abi mergaites sieja didžiulis tarpusavio ryšys, kurį mama įtaigiai perteikia nuotraukose.
Esu Anna Larson, man priklauso „Anna Christine Photography” Olimpijoje, Vašingtono valstijoje. Pradėjau šią nuotraukų seriją prieš dvejus metus. Jose užfiksuotos mano abi dukterys žaidimų metu.
Nuotraukose išryškėjo jų artimas ryšys ir aš įžvelgiau panašumą, kuris tiesiog žydėjo jų draugystėje. Jos abi yra savitos, labai skirtingos asmenybės, tačiau dėl jų artumo jose įžvelgiu labai daug panašumų. Dvi sielos, gimusios skirtinguose pasaulio kraštuose, susijungė įvaikinimo keliu. Dabar jos jau nebeišskiriamos.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Tokiu būdu pastoti neįmanoma, bet moteris tapo nėščia ir pagimdė
Toks gimdymas būna 1 iš 50 milijonų: ypatingos trynukės
Ketinu ir toliau fotografuoti jas tokias, kokios yra. Ši nuotraukų serija augs kartu su jomis. Mus skiria ne odos spalva. Ne ji lemia atsiskyrimą ar atstumą… Tai vienybės stoka. Kai mes augame šalia, mūsų panašumai tarpsta.
Būdama trijų vaikų motina, išsiugdžiau meilę dokumentuoti gyvenimą ir kasdieninį ryšį tarp žmonių. Kasdien fotografuoju savo vaikus, tačiau taip pat mėgstu pasakoti ir kitų žmonių istorijas. Mano aistra šiame mene – gimdymų ir šeimų fotografavimas. Kiekviena akimirka yra gyvenimas, o mūsų istorijas primenančių nuotraukų turėjimas yra tokia nuostabi dovana.
Dvi skirtingose pasaulio pusėse gimusios sielos susitiko įvaikinimo keliu.
Dabar jos yra neišskiriamos.
Jos abi yra savitos, labai skirtingos asmenybės, tačiau dėl jų artumo jose įžvelgiu labai daug panašumų.
Mus skiria ne odos spalva, ne ji lemia atsiskyrimą ar atstumą.
Tai vienybės stoka.
Kai mes augame šalia, mūsų panašumai tarpsta.
Tai atvėrė man akis, kad mes turime mylėti ir priimti vienas kitą kaip broliai ir seserys – taip, kaip jos tai daro.
