Kauno apylinkės teismas išplatintame spaudos pranešime informuoja, kad 54-erių buvusi darželio auklėtojos padėjėja J. G. pripažinta kalta dėl psichotropinės medžiagos – klonazepamo sugirdymo mažamečiui ir paskyrė jai trejų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą dvejiems metams. Moteriai uždrausta dvejus metus dirbti vaikų ugdymo, lavinimo ir mokymo įstaigose.
„Tai, kad mažamečiui buvo sugirdyti benziodiazepinų grupei priskiriama psichotropinė medžiaga, neginčijamai patvirtina liudytojų parodymai, eksperto ir specialistų paaiškinimai bei medicininių dokumentų duomenys“, – sakė bylą išnagrinėjęs teisėjas Virginijus Kalkauskas.
Kaltinimai viename Kauno darželyje auklėtojos padėjėja dirbusiai J. G. buvo pateikti dėl to, kad ji 2016 m. spalio 26 d. mažamečiui berniukui sugirdė psichotropinės medžiagos – klonazepamo. Tą pačią dieną motinai sūnų nuvežus į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių jam buvo nustatytas apsinuodijimas benzodiazepinais per burną.
J. G. kalta dėl mažamečio girdymo vaistais neprisipažino. Teigė, kad niekada jokiam darželio auklėtiniui nedavė vaistų. Anot jos, berniukui stiprių vaistų galėjo duoti jo artimieji. Tačiau teismas šią moters versiją vertino kaip gynybinę siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
Nuosprendyje teismas atkreipia dėmesį, kad iš karto po šio įvykio darželyje buvo atlikta krata ir minėtos psichotropinės medžiagos rasta tik pas kaltinamąją J. G. Ta pati psichotropinė medžiaga rasta ir kaltinamosios namuose. Moteris savo versiją dėl į darbą atsineštų vaistų keitė kelis kartus. Ikiteisminio tyrimo metu ji aiškino, kad dėžutę su vaistais į darbą atsinešė dėl namuose daromo remonto, o bylą nagrinėjant teisme – dėl suplanuoto vizito pas šeimos gydytoją. Teismas nepatikėjo ir šiuo moters aiškinimu.
Teismas nuosprendyje pažymi, kad tiesioginių įrodymų, kurie leistų konstatuoti asmenį, davusį mažamečiui psichotropinės medžiagos – klonazepamo, nėra. Mažamečio motina taip pat negalėjo įvardinti asmens, kuris jos mažamečiui vaikui galėjo sugirdyti šių vaistų.
„Teismas kaltinamosios kaltę nustatė pasitelkdamas netiesioginius įrodymus – rėmėsi tarpiniais faktais ir išvadomis, kurios tarpusavyje turi būti sujungtos nuoseklia ir logiška grandine. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl padarytų išvadų pagrįstumo“, – netiesioginių įrodymų vertinimo niuansus aiškino teisėjas.
Teismas padarė išvadą, kad kaltinamoji J. G. mažamečiui berniukui, pasižymėjusiam aktyvumu ir nenoru miegoti pietų miego, likusi viena be auklėtojos, sugirdė raminančiai veikiančių vaistų. Tokiais savo veiksmais buvusi auklėtojos padėjėja lenkė ir pratino mažametį vaiką ne gydymo tikslais vartoti psichotropines medžiagas bei trumpam jį susargdino.
Ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltinamajai J. G. buvo pasiūlyta atlikti tyrimą melo detektoriumi. Moteris sutiko, tačiau po kurio persigalvojo, motyvuodama tuo, kad ji nežino, koks tai tyrimas.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji J. G. per pastarąjį laikotarpį naujų nusikaltimų nepadarė ir tai, kad nusikaltimo padarymo metu galiojo Baudžiamojo kodekso 75 str. redakcija, kuri numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą.
Šį nuosprendį per 20 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.
