JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Darbuotojų darbo-šeimos konfliktas priklauso ir nuo vadovų

Darbuotojų darbo-šeimos konfliktas priklauso ir nuo vadovų

Darbuotojai vis dažniau nori suderinti darbą ir šeimą, pvz., nenaudoti šeimai skirto laiko darbiniams skambučiams, turėti lankstesnį darbo grafiką, jog galėtų pasirūpinti senstančiais tėvais ar nuvežti vaikus į mokyklą. Tyrimų rezultatai atskleidžia, jog darbuotojai, gebantys suderinti darbą ir šeimą, priešingai nei patiriantys darbo-šeimos vaidmenų konfliktą, yra labiau įsitraukę į darbą, pasižymi geresne fizine ir psichologine sveikata, patiria mažiau streso ir yra labiau patenkinti darbu, šeima ir gyvenimu.

Vadovų vaidmuo ypač svarbus

Verslo organizacijos yra linkusios reaguoja į besikeičiančius darbuotojų poreikius, besikeičiančią situaciją darbo rinkoje, naujas tendencijas. Visgi, nors rodosi, jog organizacijos ieško būdų, kaip padėti darbuotojams suderinti darbą ir šeimą, tačiau kaip teigia VDU Psichologijos katedros doktorantas, organizacinis psichologas Tadas Vadvilavičius, organizacijos tai daro vangiai, tyliai, dažniausiai apsiriboja lanksčiu darbo grafiku ar kitomis formaliomis procedūromis.

„Bendrai organizacijos yra linkusios reaguoti į įvairias naujas tendencijas ir aplinkoje egzistuojančias problemas, pvz., ekologija, tvarumas, tarpkultūriškumas, ir atrodo, jog apie tai kalba daug ir labai garsiai. Neretai įmonės save pozicionuoja kaip sprendžiančias darbuotojams aktualius klausimus. Tačiau atrodo, jog darbo ir šeimos derinimas nemažai daliai įmonių yra vis dar nežinoma tema, tarsi paliekant tuo rūpintis pačiam darbuotojui“, – teigia T.Vadvilavičius.

Tadas Vadvilavičius
Tadas Vadvilavičius
Asmeninio albumo nuotr.

Kaip teigia pašnekovas, nors įvairios organizacinės tvarkos yra svarbios, įtakos tam, kaip darbuotojams sekasi suderinti darbą ir šeimą, turi ir vadovai, kurie organizacijos tvarkas pritaiko praktikoje, jas įgalina arba neleidžia jomis pasinaudoti.

„Reikia pripažinti, jog iš vadovų yra tikimasi labai daug ir tie lūkesčiai dažnai atrodo nerealūs. Vadovai turi atlikti ne tik savo užduotis, tačiau turi sugebėti motyvuoti darbuotojus, spręsti netikėtas situacijas, teikti darbuotojams emocinę paramą, telkti komandą, spręsti konfliktus ir prie viso to dar galvoti apie darbuotojų šeimą. Tačiau vadovo vaidmuo čia yra labai svarbus. Vadovai yra tie, kurie pritaiko ir realizuoja tas pagalbos darbuotojams priemones, o kartais sukuria neoficialias pagalbos praktikas“, – komentavo T.Vadvilavičius.

Darbuotojai vertina vadovų pagalbą

Šių metų kovą ir gegužę VDU Psichologijos bakalauro studijų programos absolventė Donata Burčikaitė atliko Lietuvos darbuotojų apklausą, kurioje dalyvavo 180 respondentų iš įvairių Lietuvos miestų. Apklausos rezultatai patvirtino, jog darbuotojai, kurie suvokia, jog jų vadovai teikia į darbo ir šeimos derinimą orientuotą paramą, patiria mažesnį darbo-šeimos konfliktą. Kitaip tariant, rezultatai rodo, jog vadovai, kurie yra labiau orientuoti į darbo ir šeimos derinimą, padeda darbuotojams lengviau suderinti šias gyvenimo sritis.

„Apklausa atskleidė, jog vadovų dėmesys šeimai yra maža, tačiau labai svarbi dalis to, jog darbuotojai patirtų mažesnį darbo-šeimos vaidmenų konfliktą. Bendrai galima manyti, jog vadovo pagalba yra veiksni tik tada, jeigu organizacija turi aiškią pagalbos darbuotojams sistemą. Vis dėlto, galima teigti, jog vadovai paramą šeimai vertina kaip jų pareigybių aprašymą viršijančią atsakomybę, už kurią oficialiai jie negauna jokio atlygio, todėl į tą veiklą gali ir neįsitraukti“, – teigia D.Burčikaitė. Pašnekovės teigimu, vadovo teikiama parama yra itin reikšmingas resursas darbuotojams, kurį turint, darbuotojas gali jausti daugiau saugumu, užtikrintumo, jog darbuotoju bus pasirūpinta ir jis gebės suderinti darbinius ir šeimos įsipareigojimus.

Donata Burčikaitė
Donata Burčikaitė
Asmeninio albumo nuotr.

VDU doktoranto T.Vadvilavičiaus teigimu, nors vadovai ir gali vertinti, jog pagalba darbuotojų šeimoms yra perteklinė funkcija, tyrimų rezultatai ir praktika rodo, jog tai tampa būtinybe, o ir pati pagalba gali būti teikiama neatliekant daug veiksmų, o šio elgesio galima išmokti.

„Kartais tiesiog paklausimas, kaip darbuotojams sekasi suderinti darbą ir šeimą, gali būti labai svarbi emocinės paramos forma. Kartais vadovai gali padėti darbuotojams ieškoti kūrybiškų sprendimų, kaip suderinti dvi gyvenimo sritis. O galiausiai, buvimas pavyzdžiu, kaip suderinti darbą ir šeimą, gali būti svarbi pagalbos forma,“ – pažymi T. Vadvilavičius.

Tyrėjai pastebi, jog ši vadovo parama nėra pagrindinė priemonė padedant darbuotojams suderinti darbą ir šeimą. Įtakos tam turi tiek organizacijos kultūra, tiek egzistuojančios taisyklės, o vadovai greičiausiai yra tik arbitrai, kurie šias taisykles pritaiko arba ne. Vis dėlto, kaip teigia tyrėjai, organizacijoms pravartu daugiau dėmesio skirti ne tik formalių pagalbos priemonių plėtrai ir tyrimams, tačiau ir investavimui į tai, jog organizacijose dirbantys asmenys, įskaitant ir vadovus, gebėtų ir galėtų teikti paramą kitiems organizacijos darbuotojams. Galiausiai, reikalinga mokyti darbuotojus ir pačius derinti darbą ir šeimą.

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI