Kontraceptinis pleistras – tai šiuolaikinis, patogus ir efektyvus būdas apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Nors Lietuvoje dar ne toks populiarus kaip kontraceptinės tabletės ar spiralės, vis daugiau moterų atranda šį alternatyvų metodą, kuris nereikalauja kasdienės rutinos, tačiau vis tiek užtikrina aukštą apsaugos lygį. Tad kas tai yra, kaip jis veikia ir kam jis tinkamiausias? Panagrinėkime plačiau.
Kas yra kontraceptinis pleistras?
Kontraceptinis pleistras – tai plonas, odai lipnus kvadratinės formos pleistras (dažniausiai 4,5 x 4,5 cm dydžio), kuris į kraują per odą lėtai išskiria du hormonus: etinilestradiolį (estrogeną) ir norelgestrominą (progestiną). Šie hormonai veikia trimis pagrindiniais būdais: stabdo ovuliaciją (kiaušinėlio išsiskyrimą), tirština gimdos kaklelio gleives, kad spermatozoidai negalėtų lengvai patekti į gimdą, ir keičia gimdos gleivinę taip, kad apvaisintas kiaušinėlis negalėtų prisitvirtinti.
Pleistras klijuojamas ant švarios, sausos odos – dažniausiai ant žasto, pilvo, sėdmenų arba nugaros. Pleistrą reikia keisti kartą per savaitę, tris savaites iš eilės, o ketvirtą savaitę daroma pertrauka, kurios metu paprastai prasideda menstruacinis kraujavimas.
Kam tinka toks apsaugos būdas?
Kontraceptinis pleistras – puikus pasirinkimas toms, kurios:
- Nenori arba pamiršta kasdien vartoti tabletes;
- Nori lengvai atšaukiamos, bet patikimos kontracepcijos;
- Neturi ginekologinių problemų ar kraujotakos sutrikimų, kurie gali būti kontraindikacija.
Pleistras gali būti ypač patogus keliaujančioms, aktyviai gyvenančioms moterims ar toms, kurios vertina privatumą – juk pleistrą galima lengvai paslėpti po drabužiais.
Privalumai ir trūkumai
Pagrindiniai privalumai:
- Patogumas – tereikia prisiminti pakeisti pleistrą kartą per savaitę.
- Efektyvumas – tinkamai naudojamas pleistras apsaugo nuo nėštumo daugiau nei 99 % atvejų.
- Stabilus hormonų kiekis – nesukelia tokių „šuolių“ kaip kai kurios tabletės.
- Gali pagerinti odos būklę ar sureguliuoti menstruacijų ciklą.
Galimi trūkumai:
- Matomumas – pleistras gali būti pastebimas, ypač vasarą.
- Odos sudirginimas – kai kurios moterys jaučia niežulį ar paraudimą pleistro vietoje.
- Hormoniniai šalutiniai poveikiai – galvos skausmai, pykinimas ar krūtų jautrumas.
- Netinka visoms – rūkančioms moterims virš 35 metų pleistras nerekomenduojamas dėl padidėjusios kraujotakos sutrikimų rizikos.
Ką verta žinoti prieš pradedant naudoti?
Prieš pradedant naudoti kontraceptinį pleistrą, būtina pasitarti su ginekologu – gydytojas įvertins bendrą sveikatos būklę, pakonsultuos dėl tinkamiausio pleistro naudojimo grafiko ir atsakys į visus rūpimus klausimus. Taip pat svarbu atminti, kad pleistras neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų, tad esant atsitiktiniams lytiniams santykiams rekomenduojama papildomai naudoti prezervatyvus.
Pleistras Lietuvoje: ar lengvai prieinamas?
Lietuvoje galima įsigyti kelių rūšių kontraceptinių pleistrų, dažniausiai jie parduodami vaistinėse su receptu. Viena iš dažniausiai pasitaikančių veikliųjų medžiagų kombinacijų – norelgestrominas ir etinilestradiolis. Kaina priklauso nuo gamintojo ir pakuotės dydžio, tačiau dažnai pleistras kainuoja panašiai kaip kontraceptinės tabletės.
Ar verta rinktis?
Kontraceptinis pleistras – tai modernus, veiksmingas ir gana patogus kontracepcijos metodas, kuris gali tapti puikia alternatyva įprastoms tabletėms ar kitoms apsaugos priemonėms. Jei norisi daugiau laisvės, mažiau kasdienių rūpesčių ir patikimos apsaugos – verta apsvarstyti šį būdą.
