Konsultuoja gydytojas Kazimieras Vitkauskas, knygos „Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius.
Lietuvoje populiari nuomonė, kad krūtimi maitinanti mama turi iš esmės pakeisti savo mitybą, nes nuo maisto medžiagų, patekusių į pieną, gali kūdikiui pūsti pilvuką arba išsivystyti alergija. Ar tai tiesa?
Vis dar plačiai paplitęs mitas, kad krūtimi maitinančios mamos mityba turi įtakos kūdikio savijautai ir sveikatai. Tačiau šiuolaikiniai, įrodymais grįsti mokslininkų darbai rodo, kad tokiems teiginiams nepakanka įrodymų. Pagimdžiusi moteris gali valgyti viską, tai yra maitintis taip pat, kaip maitinosi iki pastojo ir būdama nėščia, bei nesibaiminti, kad kūdikiui pūs pilvuką arba jis susirgs alergija.
Taip pat mama, atsisakydama kai kurių maisto produktų, neapsaugos savo kūdikio nuo vadinamųjų atopinių ligų (šienligės, astmos, egzemos), jeigu jam lemta jomis sirgti. Yra duomenų, kad galbūt mamos mityba gali paskatinti egzemą, tačiau šiam teiginiui pagrįsti kol kas dar trūksta įrodymų. Ir priešingai – įrodyta, kad kūdikiai, kurie turi didelę riziką sirgti atopinėmis ligomis, bet yra maitinami tik mamos pienu pirmuosius keturis gyvenimo mėnesius, suserga rečiau nei maitinami mišiniais, kuriuose yra karvės pieno baltymo. Tad mamos pienas (nors ir ką ji valgo) ne susargdina kūdikį alergine liga, o priešingai – nuo jos saugo.
Vadinasi, vadinamieji alergenai, pilvą pučiančios medžiagos nepatenka į pieną?
Pravartu žinoti ir tai, kad kūdikiai, kurie valgo pieno mišinį, susipažįsta tik su vienu skoniu. Tuo metu maitinami krūtimi mažyliai patiria plačią kvapų ir skonių įvairovę, nes maisto produktai turi įtakos pieno skoniui. Tad žindyvė, kuri valgo įvairų maistą, pratina kūdikį prie įvairių maisto produktų, kuriuos jis valgys vėliau. Manoma, kad ji formuoja savo vaiko mitybos įpročius ir polinkį drąsiau ragauti naują maistą, kai ateis metas jį valgyti.
Tačiau kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui, česnakuose, svogūnuose, ridikėliuose, taip pat dalyje prieskonių, yra eterinių aliejų, turinčių tam tikrą kvapą ar skonį. Jis gali išties pereiti į pieną ir kūdikiai kartais į juos reaguoja. Vieniems jis patinka, bet būna ir atsisakančiųjų žįsti česnaku kvepiantį pieną. Krūtimi maitinančiai mamai suvalgius česnako, pirmąją valandą specifinio kvapo piene paprastai dar nėra, po dviejų valandų jis stipriausias, paskui pamažu išnyksta. Panašiai būna ir su kitais prieskoniais. Tad jeigu pastebėjote, kad, suvalgius tam tikrą produktą, kūdikis atsisako žįsti, maitinkite tuoj po valgio arba praėjus kelioms valandoms, kai valgėte maisto su eteriniais aliejais.
Kokių maisto produktų vis dar nerekomenduojama valgyti krūtimi maitinančiai mamai?
Ypač absurdiškas žmonių susigalvotas prietaras, draudžiantis žindančiai mamai valgyti šviežių vaisių ir daržovių. Jokio mokslinio pagrindo neturi baimė, kad mamai pilvo pūtimą sukeliantis maistas gali sukelti pilvo pūtimą ir jos žindomam kūdikiui. Normalioms žarnų bakterijoms fermentuojant maisto skaidulas, pilve atsiranda dujų. Tačiau nei pačios skaidulos, nei dujos nėra paimamos iš žarnyno į kraują, taigi, negali patekti ir į mamos pieną.
Ar yra kokių nors medžiagų, kurių vis dėlto patenka į mamos pieną ir dėl to ji turėtų vengti tam tikro maisto?
Žindyvės kartais išgirsta, kad negali gerti ne tik kavos, bet ir juodosios arbatos, kakavos, kitų gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino. Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad tik labai maža dalis kofeino iš motinos kraujo patenka į jos pieną. Dar mažiau jo aptinkama žindomo kūdikio kraujo serume, todėl, saikingai gerdama kavą, žindyvė tikrai nepadarys žalos savo vaikui.
O štai daug kofeino turinčių produktų maitinančiai mamai reikėtų vengti (įvairių energinių gėrimų ir pan.), ypač jeigu kūdikis – ankstukas. Tuomet kofeinas iš organizmo šalinamas lėčiau ir gali kauptis, sukeldamas vaikui sveikatos sutrikimų. Taip pat nereikėtų per daug valgyti šokolado, nes jame yra į kofeiną panašios medžiagos teobromino. Tačiau saikingai motinos valgomas šokoladas žindomam kūdikiui nesukelia nei pilvo dieglių, nei kitų virškinimo bėdų.
Kartais mamos išties valgo praktiškai tik vandenyje virtas kruopas, nes labai bijo, kad kūdikiui pūs pilvuką ar prasidės alergija.
Ar taip valgydamos jos nepadaro žalos pačios sau?
Be abejo, žindanti mamytė turi valgyti sveikai ir kokybiškai. Svarbu, kad ji valgytų tokį maistą, kuriame gausu B grupės vitaminų (B1, B2, B6, B12) ir vitamino C. Jie yra tirpūs vandenyje, todėl mamos organizme jų atsargos nesikaupia. Vadinasi, jei šių vitaminų pritrūktų mamos maiste, mažiau jų būtų ir piene. Pakankamai B grupės vitaminų mama gautų valgydama duonos ir kitų grūdų produktų, vitamino B12 – pieno produktų, žuvies, mėsos ir kiaušinių. Vitamino C poreikis, maitinant krūtimi, taip pat padidėja.
Daug jo yra šviežiuose vaisiuose, uogose ir daržovėse. Vitamino C ir kitų vandenyje tirpių vitaminų motinos pienas negali sukaupti per daug, nes perteklius pašalinamas su šlapimu. Riebaluose tirpių vitaminų kiekis piene mažiau priklauso nuo mamos mitybos. Vitaminų A ir D kiekis piene išlieka nepakitęs. Jų yra jei ne maiste, kurį mama valgo (svieste, kiaušinių tryniuose, kepenyse), tai jos kūno atsargose.
Vitamino E (jo yra aliejuje, javų gemaluose, mėsoje, kiaušinių tryniuose, morkose) daugiausia turi priešpienis, nes naujagimiui labai svarbus jo antioksidacinis poveikis, saugantis nuo vėžio. Vitamino K didžiausias poreikis yra per gimdymą ir pirmosiomis naujagimio gyvenimo dienomis, kai kyla didžiausia vidinio kraujavimo (ypač į smegenis ir į žarnyną) rizika. Kad vitamino K atsargos būtų užtikrintos, svarbu, jog moteris jo pakankamai gautų nėštumo pabaigoje. Jo yra morkose, salotose, špinatuose, kepenyse.
Svarbu įvairus maistas
Taigi, žindyvės maistas turi būti ne tik gana kaloringas, bet dar svarbiau – įvairus. Pasikliauti vien tik vaistinėse parduodamais vitaminų ir maisto papildų preparatais nereikėtų. Vitaminų ir mineralų organizmas iš dirbtinių maisto papildų ne visada efektyviai pasiima, daug geriau – iš natūralaus maisto.