Kai kūdikis artėja prie pirmųjų šešių gyvenimo mėnesių, vien motinos pieno ar pieno mišinio jam nebeužtenka. Tam, kad gautų visas reikalingas maisto medžiagas, vaikui reikia pradėti ragauti įprastą maistą. Šiuo laikotarpiu tėvams kyla daugybė klausimų, kurių dažniausias – kodėl mano kūdikis nevalgo? Šio ir kitų klausimų paklausėme Santaros klinikų gydytojos Justės Parnarauskienės ir gydytojos dietologės Linos Barauskienės.
Kada pradėti primaitinimą?
„Naujausiose Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijose patariama primaitinimą pradėti tarp 4 ir 6 mėnesių. Tai priklauso nuo pačio mažylio, jo sveikatos. Jei mažyliui anksti nustatomas geležies trūkumas, rekomenduojama pradėti primaitinti 4 mėnesio pabaigoje, o jei mažylis gerai auga, jam visko pakanka, galima palaukti ir pusės metukų. Bet kuriuo atveju maitinimas krūtimi ar mišinuku turėtų būti tęsiamas“, – sako Santaros klinikų gydytoja J. Parnarauskienė.
Gydytoja ragina neskubėti, nes mažesnio nei 4 mėnesių mažylio žarnyno veikla dar nėra prisitaikiusi prie kitokio maisto, be to, ankstesnis primaitinimas siejamas su didesne nutukimo ir alergijų rizika. Tačiau nereikėtų ir delsti – vyresni nei 6 mėn. kūdikiai jau nepasisotina vien tik nuo motinos pieno ar mišinio, jiems ima trūkti energijos ir maistinių medžiagų.
Gydytoja dietologė L. Barauskienė ragina mamas stebėti pačio mažylio kūno kalbą: „Jei vaikas domisi jūsų valgomu maistu, tiesia rankytes, bando dėtis gabalėlius į burną, tai rodo, kad jis yra pasiruošęs ragauti kietą maistą. Kita vertus, jei vaikas visai nesidomi jam siūlomu šaukštu su koše, gali būti, kad dar per anksti.“
Nuo ko pradėti?
Šiuolaikinėse primaitinimo rekomendacijose nėra produktų sąrašo, kuris aiškiai apibrėžtų, koks produktas po kokio turėtų būti įvedamas į kūdikio valgiaraštį.
„Tai priklauso nuo metų laiko, nuo šeimos tradicijų, kartais – vaiko sveikatos būklės. Žinoma, gerai būtų pradėti nuo savo daržo, sezoninių daržovių, tačiau jei mažylio papildomas maitinimas prasideda žiemą ar ankstyvą pavasarį, puikiai tiktų ir vasarą iš anksto užšaldytos daržo gėrybės. Na, o jei tokių nepasiruošta, geriau papildomą maitinimą pradėti nuo kruopų ir palaukti naujo sezono derliaus“, – sako dietologė L. Barauskienė.
Gydytoja J. Parnarauskienė priduria, kad svarbu produktų nemaišyti, negardinti jų druska ar cukrumi. „Reikėtų pradėti nuo vieno produkto, palaukti bent tris dienas, o jei šeimoje yra alergijos rizika – 5 ar net 7 dienas, – ir tik tada keisti ar pridėti papildomą produktą. Taip pat reikia atsižvelgti į vaiko individualius poreikius. Pavyzdžiui, jei nustatyta geležies stokos anemija, reikėtų greičiau įvesti mėsą“, – sako Santaros klinikų gydytoja.
Gydytoja dietologė L. Barauskienė primena, kad papildomo maitinimo laikotarpis skirtas ne tik įvairių produktų paragavimui, bet ir tam, kad mažylis išmoktų kramtyti, tad reikia pamažu kietinti maisto konsistenciją.
„Kramtymas – išmokstamas dalykas, tad maistas nuo tyrelės pamažu tirštėja, stambėja ir kietėja. Pradedame nuo gerai sutrintos košės be gabaliukų. Po mėnesio jau paliekame keletą gabaliukų, dar po mėnesio – jau tik lengvai pertriname šakute, o dar vėliau – siūlome maistą gabaliukais, kuriuos vaikas jau pats gali imti pirštais, kramtyti ir taip pasikasyti dantenas, kuriose kalasi dantys. Metukų laiko vaikas jau turėtų valgyti normalų gabaliukais pjaustyta maistą“, – sako L. Barauskienė.
Kiek vaikas turi suvalgyti?
Nors dažnai tėvai nerimauja, kad jų vaikas suvalgo per mažai, gydytoja J. Parnarauskienė primena, kad primaitinimas – tai labiau ragavimas, nei tikrasis, mums įprastas, valgymas.
„Pradžioje vaikas suvalgys 1-2 arbatinius šaukštelius maisto, ir tai jam tikrai yra pakankamai. Pagrindinis maistas iki metukų išlieka motinos pienas ar mišinukas. Pamažu daugės valgymų skaičius ir per kartą suvalgomo maisto kiekis, tačiau net ir devynių mėnesių vaikas suvalgys tik apie pusę stiklinės vieno valgymo metu, o metinukas – apie stiklinę. Tačiau labai noriu pabrėžti, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas, ir jei jūsiškis suvalgo mažiau, bet auga gerai, neturi sveikatos sutrikimų, vadinasi, jam visko pakanka“, – sako gydytoja J. Parnarauskienė.
Kodėl vaikai nevalgo?
Gydytoja dietologė L. Barauskienė dažnai konsultuoja mamas, kurios nerimauja, kad jų vaikai nevalgo arba valgo tik tuomet, kai jų dėmesys nukreipiamas kitur: į žaislą, ekraną, telefoną, planšetę ir pan.
Dietologės teigimu, tikrai nevalgančių vaikų nėra daug – dažniau tai yra tėvų nerimas, skubėjimas, noras pamaitinti vaiką greitai ir imtis kitų veiklų.
Gydytoja primena, kad tyrimai rodo, jog tam, kad vaikas priprastų prie jam naujo produkto skonio, prireikia 10-12, o kartais net 20 paragavimų, ir dar papildomų reikia tam, kad vaikas įprastų jį valgyti. Taip pat mokslininkai ištyrė, kad kuo daugiau įvairių daržovių vaikas paragaus būdamas mažas, tuo lengviau jam bus vėliau, sulaukus 2-3 metukų, kai dauguma vaikų tampa išrankūs ir nebenori ragauti naujų dalykų.
„Dažniausiai galiu tik patarti tėvams būti kantriems ir į maitinimą, nors jis tikrai gali būti varginantis, žiūrėti pozityviai. Jei valgymas yra stresas mamai, jis tampa stresine situacija ir vaikui, tuomet jis ima vengti pačio valgymo. Jei nesiseka valgyti košelių, rekomenduoju išmėginti vaiko vedamą valgymą (angl. baby lead weaning), kai duodame vaikui maistą gabaliukais ir jis pats dedasi į burnytę tai, ką nori (kas tinka pagal amžių) ir kiek nori. Svarbiausia – neskubėkite, nesibarkite, nenukreipkite vaiko dėmesio ekranais. Valgydami veikiant išoriniams dirgikliams nepastebime ką valgome, suvalgome daugiau, nei norime, nejaučiame skonio ir sotumo. Maži vaikai turi puikiai išvystytą alkio ir sotumo jausmą, mūsų, suaugusiųjų, užduotis – jį puoselėti, o ne nuslopinti“, – reziumuoja gydytoja dietologė L. Barauskienė.
