Ar pirktumėte dėmėtą drabužį? Tūkstančiai tokių laukia savo naujųjų savininkų populiarioje prekybos platformoje „Vinted“. Jų pardavėjai dažnai net nebando pašalinti dėmių – tiesiog priduria, kad tai padaryti „galės pirkėjas“. Kas slypi už šio abejingumo? Patogumas, laiko trūkumas ar kintanti mūsų kultūrinė santvarka?
Šiuos klausimus kelia menininkė ir tyrėja Milda Paukštė, kuri pastaruosius dvejus metus skyrė dėmės reiškinio analizei. Jos meninis tyrimas apie dėmes „Vinted“ platformoje buvo pripažintas geriausiu Vilniaus dailės akademijos magistro darbu ir įvertintas dr. Ievos Pleikienės vardo premija. Tyrimą lydinti paroda „Dėmė“ eksponuojama Užupio meno inkubatoriaus (UMI) galerijoje Vilniuje.
„Paradoksalu, bet šiandien lengviau drabužį išmesti nei išskalbti. Skalbimo technologijos ištobulėjo, bet drabužio gyvenimo trukmė – priešingai, tragiškai sutrumpėjo“, – sako M. Paukštė.
Tyrimo metu M. Paukštė nagrinėjo kelis šimtus „Vinted“ skelbimų, kuriuose įsigyti siūlomi dėmėti drabužiai. Ji juos suskirstė pagal dėmės kilmę, aprašymo pobūdį bei pardavėjo požiūrį. Rezultatai – atviri ir kiek gluminantys: tik 5 % pardavėjų nurodė, kad bandė dėmę pašalinti. 43 % pardavėjų neslėpė net nebandę skalbti, bet patarė tai padaryti būsimam pirkėjui. Likusieji – tiesiog informavo apie dėmę, bet neminėjo jokios informacijos, palengvinančios jos šalinimą.
„Kai kurie aprašymai skambėjo atsakomybės permetimas kitam: aš neskalbiau, bet tu pabandyk“, – pasakoja autorė.
Dažniausiai skelbimuose minimos pudros, maisto, tušinuko ar purvo dėmės, tačiau jų kilmė dažnai neįvardijama. Ši tendencija menininkei pasirodė kaip puiki atspirtis kūrybai – ji sukūrė kortelių žaidimo prototipą, paremtą tikrais skelbimais. Vienoje kortelės pusėje – dėmė, kitoje – jos aprašymas. Žaidėjas turi nuspręsti: skalbti, ignoruoti, perduoti kitam ar išmesti?
Šias korteles lankytojai gali apžiūrėti parodoje „Dėmė“, kurioje taip pat rodomas ir video darbas „Rinse It“ – socialiniuose tinkluose populiaraus stiliaus „reels“ tipo klipas, kuriame virtualus pirštas baksnoja į dėmėtas drabužių vietas. Šis darbas – satyriška aliuzija į socialinių tinklų estetiką ir švaros kultą.
„Dėmė šiandien tampa ne paskata valymui ar dekoravimui, o pasiteisinimu atsisakyti daikto. Tačiau galime rinktis – dėvėti toliau, priimti netobulumą, plėsti savo baimių ribas.”, – sako M. Paukštė, jau bemaž dešimtmetį veikianti tekstilės atliekų srityje, prisidedanti prie dalinimosi gerais daiktais iniciatyvos „DĖK’ui”, rengianti kūrybinio daiktų atnaujinimo bei taisymo dirbtuves.
