Gamta kupina netikėtumų – net ir širdies dydis gali skirtis nuo vos kelių miligramų iki keliolikos kilogramų. Kai kurių Lietuvos zoologijos sodo gyventojų širdys yra tikri biologijos stebuklai: nuo didžiulės ir galingos žirafos širdies iki mažytės, bet itin greitos rytinio baltavokio širdelės. Kiekviena jų pritaikyta unikaliems iššūkiams ir atspindi gyvybės įvairovę bei prisitaikymą prie gamtos.
Didžiausią širdį Lietuvos zoologijos sode turi žirafa. Jos širdis sveria net apie 12 kg, o tai sudaro maždaug 0,6 proc. žirafos kūno svorio. Žirafos širdis yra ne tik didelė, bet ir itin stipri, nes turi užtikrinti kraujo tekėjimą į smegenis, esančias net 2 metrų aukštyje virš širdies. Ši fiziologinė ypatybė lemia aukštą žirafų kraujospūdį, kuris gali siekti net 210 mmHg, kai, tuo tarpu, žmogaus vidutinis kraujospūdis yra 120 mmHg. Žirafų širdies ritmas yra 40-90 susitraukimų per minutę. Kaip ir žmonės, žirafos turi dviejų ratų kraujotakos sistemą, kuomet vieno ciklo metu kraujas per širdį prateka 2 kartus.
Mažiausią širdį zoologijos sode esančių šiltakraujų gyvūnų tarpe turi energingas žvirblinių būrio atstovas rytinis baltavokis, kuri sveria vos 0,09-0,24 g. Baltavokio širdelė sudaro net 1-2 proc. jo kūno svorio. Palyginus su šiuo paukšteliu, žmogaus širdis atrodo sunkiasvorė, nes sveria apie 290-350 g. Nors ir maža, tačiau baltavokio širdis plaka dažniau nei 300 kartų per minutę (žmogaus širdis plaka 60-100 kartų). Rytinio baltavokio širdis yra tikras skrydžio variklis – ji turi ne tik greitai pristatyti deguonį, bet ir išnaudoti jį maksimaliai efektyviai. Nepaisant dydžio, šio paukščio širdis veikia kaip žmogaus – turi 2 prieširdžius ir 2 skilvelius. Tačiau dėl didelio aktyvumo, jo kraujospūdis yra 180-200 mmHg – beveik kaip žirafos!
Nepaisant dydžio skirtumų, tiek žirafos, tiek rytinio baltavokio širdys veikia itin efektyviai, jos prisitaikę prie gyvūnų gyvenimo būdo. Šie du gamtos šedevrai užtikrina, kad net mažiausios ir didžiausio širdys gali dirbti neįtikėtinu pajėgumu. Savitu gyvenimo ritmu Lietuvos zoologijos sode iš viso plaka apie 2,6 tūkst. gyvūnų širdžių.
