Kasmet apie 1,5-2 tūkst. studentų iš Lietuvos pradeda mokslus užsienio šalių universitetuose. Bendrovės „Kastu International“, informuojančios apie studijas užsienyje ir organizuojančios stojimo procesą į užsienio aukštąsias mokyklas, vadovas Artur Jefimov sako, kad apie studijas užsienyje abiturientams nevėlu pagalvoti ir dabar. Dažniausiai tam reikia gerai mokėti anglų kalbą, pasirūpinti reikalingais dokumentais ir lėšomis pragyventi bent 4-6 mėnesius.
„Priėmimas į užsienio universitetus paprastai prasideda sausį ir trunka iki gegužės. Tiesa, terminai gali skirtis, priklausomai nuo šalies ir universiteto. Pavyzdžiui, Suomijoje ir Švedijoje pagrindiniai stojimo terminai baigiasi sausio viduryje, o Danijoje paraiškos priimamos iki kovo 15 dienos, Nyderlanduose ir Belgijoje – dažniausiai iki balandžio pabaigos. Todėl rekomenduojama patikrinti konkrečių universitetų terminus, nes jie gali skirtis net toje pačioje šalyje“, – sako A. Jefimov.
Stojant į ES šalių aukštąsias mokyklas, paprastai reikalingas asmens dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė), brandos atestatas arba, jei jis dar neišduotas, pažymių išrašas su 11 klasės metiniais pažymiais bei 12 klasės pirmo semestro rezultatais. Taip pat reikalingas anglų kalbos žinių patvirtinimas išlaikant tarptautinius egzaminus, tokius kaip IELTS ar TOEFL, tačiau kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose ar Belgijoje, užtenka Lietuvos anglų kalbos brandos egzamino rezultato. Kai kurie universitetai taip pat gali reikalauti motyvacinio laiško ar rekomendacijų laiško.
Reikia turėti iki 7 tūkstančių eurų
Bene svarbiausias klausimas tėvams yra studijų užsienyje kaina. A. Jefimov sako, kad studijų pradžiai rekomenduojama turėti 5-7 tūkst. eurų būsto nuomai, įsikūrimui ir pragyvenimo išlaidoms. Mokestis už būsto nuomą ir 2-3 mėnesių nuomos dydžio depozitas gali siekti iki 2-3 tūkst. eurų.
„Likusi suma bus reikalinga padengti pragyvenimo išlaidas pirmuosius 3-5 mėnesius, kol susitvarkysite visus reikalingus dokumentus ir susirasite studentišką darbą. Vidutinės mėnesio pragyvenimo išlaidos ES šalyse studentams siekia apie 800 eurų. Ši suma apima būsto nuomą, maistą, transportą ir kitas būtinas išlaidas“, – kalba A. Jefimov.
„Kastu International” vadovo teigimu, kai kuriose šalyse ar miestuose studentai gali pragyventi už 600 eurų per mėnesį, tačiau brangesniuose regionuose ar didesniuose miestuose gali prireikti daugiau. Tai priklauso nuo būsto kainų, asmeninių poreikių ir gyvenimo būdo.
Studijoms užsienyje galima paimti vartojimo paskolą
„GF banko” Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis sako, kad imti paskolą investicijoms į išsilavinimą yra įprasta praktika visame pasaulyje. Remiantis „GF banko” užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 4 proc. Lietuvos gyventojų ėmė ar planuoja imti vartojimo paskolą studijoms bei kvalifikacijos kėlimui. Lietuviai dažniausiai ima vartojimo paskolą norėdami pasigerinti buitį ir gyvenimo kokybę, tačiau skolinamasi ir studijoms, profesiniam augimui.
„Dažniausiai skolinamasi susimokėti už studijas savo šalyje, tačiau vartojimo paskolą galima paimti ir pragyvenimui studijuojant užsienyje. Sudarant vartojimo paskolos sutartį, įvertinama kreditingumo istorija ir kiti svarbūs aspektai, taip pat besiskolinančiųjų visada prašome atsakingai įvertinti, kokią šeimos biudžeto dalį jie galės skirti paskolos įmokoms“, – sako E. Palionis.
„GF banko” atstovo teigimu, geriausia išlaidas vaikų studijoms planuoti ir pradėti taupyti iš anksto. Pavyzdžiui, tam taupomojoje sąskaitoje galima kaupti gaunamus vadinamuosius vaiko pinigus, kurie nuo šių metų sausio 1 dienos sudaro 122,5 eurus per mėnesį.
Norintieji darbą susiranda
Jau išvykus studijuoti ir įsitvirtinus, papildomų pajamų gali suteikti darbas nepilnu etatu, kuris yra dažna praktika tarp studentų. Darbo paieškos sėkmė labiausiai priklauso nuo paties studento pastangų ir motyvacijos.
„Tie studentai, kurie aktyviai ieško darbo ir naudojasi įvairiais paieškos kanalais, paprastai jį susiranda per 2-3 mėnesius. Net ir studentiškuose miestuose, kur konkurencija dėl darbo didesnė, motyvuoti studentai neretai pradeda nuo vieno darbo ir laikui bėgant pereina prie geresnių pozicijų. Tuo tarpu tie, kurie mažiau motyvuoti dirbti, dažnai susiduria su sunkumais net tuose miestuose, kur darbo yra daug“, – kalba A. Jefimov.
Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje dirbantys studentai gali gauti valstybės paramą. Pavyzdžiui, dirbant bent 10 valandų per savaitę, šiose šalyse galima gauti iki 900-1000 eurų paramos per mėnesį. A. Jefimov teigimu, šios šalys yra vienos palankiausių šalių studijoms Europoje ir todėl, kad čia studijos yra nemokamos.
Populiarios kryptys tarp lietuvių yra ir Nyderlandai bei Belgija, kur studijos yra mokamos, bet palyginti nebrangios. Studijuoti Nyderlanduose kainuoja 2 601 eurą, Belgijoje – 1 157 eurus per metus. Nyderlanduose taip pat veikia paramos sistema, leidžianti dirbantiems studentams gauti iki 1 054 eurų per mėnesį valstybės paramos bei naudotis nemokamu viešuoju transportu.
Vokietijoje studijos nemokamos, tačiau dauguma programų vykdomos vokiečių kalba, tad reikalingas geras vokiečių kalbos mokėjimas. Dėl to ši kryptis mažiau populiari tarp studentų iš Lietuvos.
Dažniausiai pakanka anglų kalbos
Visos populiariausios šalys, kur studijos yra nemokamos arba finansuojamos, nėra anglakalbės, tačiau anglų kalbos visiškai pakanka tiek studijoms, tiek gyvenimui.
„Dauguma šių šalių gyventojų puikiai kalba angliškai, todėl jokių problemų bendraujant su vietiniais paprastai nekyla. Vis dėlto, norint geriau integruotis į vietos bendruomenę arba gauti geresnį studentišką darbą, labai naudinga pradėti mokytis tos šalies kalbą. Kalbos mokėjimas visada yra privalumas, kuris padeda greičiau adaptuotis ir asimiliuotis, tačiau tai nėra stojimo reikalavimas“, – pažymi A. Jefimov.
