Paauglystė – tai metas, kai vaikai tampa jautresni, ieško savęs ir stengiasi atsiriboti nuo tėvų kontrolės. Nors dauguma tėvų nori gero, kartais net ir paprasti žodžiai, pasakyti „iš meilės“ ar „auklėjimo tikslais“, paaugliui gali nuskambėti kaip įžeidimas. Psichologai perspėja: kai kurios frazės ar formuluotės ne tik skaudina, bet ir silpnina pasitikėjimą tėvais.
1. „Tu dar per mažas, kad suprastum.“
Ši frazė, nors ir pasakoma norint apsaugoti, paaugliui reiškia visai ką kita – „Tu nepakankamai protingas.“
Specialistai teigia, kad taip vaikas praranda pasitikėjimą savimi ir užsidaro. Kur kas geriau sakyti:
„Tai gana sudėtinga tema, bet galiu paaiškinti, jei nori.“
Tokiu būdu tėvas parodo pagarbą vaiko smalsumui, kartu išlaikydamas ribas.
2. „Nustok išsigalvoti, čia nesąmonė.“
Toks pasakymas ištrina paauglio jausmus. Kai vaikas dalijasi savo išgyvenimais – net jei jie atrodo perdėti ar juokingi – jam svarbiausia būti išgirstam, o ne teisiamam.
Psichologai pataria: vietoj neigimo geriau sakyti:
„Matau, kad tau dabar tikrai sunku. Papasakok plačiau, kas nutiko?“
Empatija dažnai atveria duris nuoširdžiam pokalbiui.
3. „Kiti vaikai kažkaip sugeba, o tu?“
Lyginimas – vienas skaudžiausių tėvų įpročių. Nors tėvai taip nori paskatinti, vaikas girdi priešingai:
„Tu manęs nuolat nuvili.“
Toks vertinimas žaloja savigarbą ir kelia pyktį. Vietoj to verta pabrėžti individualų progresą:
„Matau, kad stengeisi. Pagalvokime kartu, ką galėtum padaryti kitaip.“
4. „Kol gyveni mano namuose, darysi, kaip aš sakau.“
Tai viena dažniausių frazių, kuria tėvai bando išlaikyti autoritetą. Tačiau paaugliui ji skamba kaip „Tavo nuomonė nesvarbi.“
Psichologai sako, kad toks požiūris tik skatina pasipriešinimą. Geriau suformuluoti taip:
„Aš noriu, kad rastume sprendimą, kuris tiktų abiem.“
Toks tonas rodo pagarbą, bet išlaiko tėvų ribas.
5. „Tu visada…“ arba „Tu niekada…“
Absoliutinės frazės („visada pamiršti“, „niekada nepadarai“) – tai emocinės etiketės. Paauglys ima jaustis beviltiškas, nes atrodo, kad jo pastangos nieko nekeičia.
Verčiau sakyti konkrečiai:
„Šį kartą pamiršai išnešti šiukšles. Kaip galėtume padaryti, kad taip nepasikartotų?“
Tai padeda vaikui mokytis atsakomybės, o ne gėdos jausmo.
Ką daryti vietoje kritikos?
Ekspertai ragina tėvus kalbėti iš klausimo ir rūpesčio, o ne iš kontrolės. Pavyzdžiui:
- „Kaip tau su tuo sekasi?“ vietoj „Kodėl dar nepadarei?“
- „Kuo galiu padėti?“ vietoj „Tu viską darai neteisingai.“
- „Matau, kad tau svarbu, todėl noriu suprasti.“ vietoj „Vėl dramos be reikalo.“
