Jeigu koks nors vaikas skriaudžia mūsiškį, dažnai sakome jam: „Duok atgal“. Manome, kad prie vaiko, kuris mokės jėga apsiginti, niekas nelįs. Vis dėlto ar tikslinga jį skatinti mojuoti kumščiais? Specialistų patarimai.
Neseniai viena pažįstama pasiskundė, kad jos šešiametis sūnus visiškai nevyriškas. Berniuką skriaudžia kiemo draugai, o šis niekada nesigina. „Negaliu žiūrėti, kaip kuris nors bendraamžis tvoja kumščiu, o maniškis nė nekrusteli. Pastovi ir vėl bėga su tuo mušeika žaisti. Nenorėdami, kad būtų ištižęs ir negebėtų apsiginti, leidžiame sūnų į karatė būrelį, tačiau tai nepadeda – vis tiek nesigina. Ką daryti, kad berniukas augtų vyriškesnis?“
Vaikai dažnai konfliktuoja ir net susimuša. Vieni jų mojuoja kumščiais, kiti – ne. Kodėl ne visi nori duoti atgal skriaudikui?
Vertėtų vaikams pasekti pasaką apie tai, kad kiekviename mūsų gyvena du vilkai: vienas juodas, kitas baltas. Juodas atsakingas už tamsą, konfliktus, karą, baltas – už draugystę, darną ir gerumą. Jeigu būsime pikti ir kerštingi, maitinsime juodą vilką, jeigu draugiški ir taikūs – baltą. Vadinasi, laimi tas vilkas, kuris gauna daugiau peno. Ši trumpa pasaka padeda vaikui suprasti, kas vyksta, kai norisi konfliktuoti ir muštis. Tėvams reikėtų žinoti, kad berniukai išmoksta valdyti emocijas tik nuo 21 metų, o mergaitės – 14–16 metų. Todėl natūralu, kad vaikai mušasi visiškai spontaniškai. Dalis kaip tik taip reaguoja supykę, nors niekas jų ir nemokė muštis. Tačiau yra ir tokių, kurie iš prigimties nėra kovingi. Jie atėjo į šią žemę taikūs ir nesupranta, kad kas nors juos gali skriausti, kad kažkas gali jų nemylėti. Dažniausiai skriaudžiami jie nesigina, o tarsi sustingsta neteisybės, su kuria susiduria, akivaizdoje. Apie tokius vaikus tėvai ir sako, esą reikia nuolatos būdrauti, kad tik kas nenuskriaustų.
Ko gero, todėl tėvams ir norisi vaikus išmokyti apsiginti, kad nebūtų nuolat skriaudžiami.
Apsiginti nebūtinai yra „duoti atgal“. Yra graži istorija apie rudenį krintančius lapus. Kai koks nors lapas nukrinta žmogui ant galvos, jis neima kirvio ir nekerta medžio už tai, kad šis išdrįso ant galvos mėtyti lapus. Lygiai taip jau daugelį amžių išminčiai moko elgtis su kitais nemaloniais reiškiniais. Vadinasi, apsiginti – tai praeiti pro šalį ir neįsivelti į konfliktinę padėtį, padaryti išvadą, kad su tuo vaiku daugiau žaisti neverta, kol jis pradės gražiai elgtis. Šių dalykų turime mokyti vaikus, kad jie suprastų: kartais geriau pasitraukti.
Turi kovoti tėvai
Labai dažnai tėvai (ypač tėčiai) sako savo vaikui: „Duok atgal, kad daugiau tavęs neskriaustų“. Tačiau taikios prigimties vaikas nenori muštis. Ir jis yra teisus, nes neprivalo kovoti už save. Tėvai turi kovoti už savo vaikus. Darželinukai ar pradinukai dar neturi tokių gebėjimų, jie neišsiugdę išlikimo įgūdžių, todėl ir turi būti globojami tėvų, darželio auklėtojų, mokytojų, vyresnių vaikų, o ne stumiami kovoti dėl vietos po saule. Jeigu vaikas yra skriaudžiamas, tėvai turi išsiaiškinti, kas vyksta kieme, ugdymo įstaigoje, kodėl vaikas yra žeminamas ar skriaudžiamas. Jie, o ne vaikas, turi „duoti atgal“ – aišku, ne kumščiais. Gindami savo vaikus anaiptol jų nelepiname ir neauginame ištižėlių. Galbūt jie nenori muštis, nes turi kitų tikslų.
Kai mergaitės nesigina, sakome, kad jos moteriškos, tačiau nesiginantį berniuką dažnai pavadiname nevyrišku…
Įdomu, kad labai daug moterų yra įsitikinusios: vyriškumas yra raumeningos rankos ar gebėjimas „duoti atgal“. Tai nėra tikrasis vyriškumas. Aišku, gerai, kai berniukai sportuoja ir išlieja energiją, nes tada jų protas tampa skaidresnis, tačiau reikia, kad energija ir fizinė jėga bei protas veiktų darniai. Rytų kovos menai neskatina „duoti atgal“, bet moko apginti save, draugus, ateityje – savo šeimą išvengiant smūgio. Aišku, mama turi teisę bijoti, kad stipresnis bendraamžis nuskriaus jos vaiką, tačiau geriausiai ne iš anksto bijoti, o puoselėti mintį, kad sūnus įveiks visas jam skirtas vyriškumo pamokas. Mamos pasitikėjimas yra galingas, nes nejučiomis persiduoda vaikui. Na, o ta, kuri yra įsitikinusi, kad vyrui gėda neduoti atgal, nesuvokia, kas tai yra tikrasis vyriškumas.
Išeitis – Rytų kovos menai
Rytų kovos menai pirmiausia turėtų suteikti vaikui pasitikėjimo savimi, atskleisti jo fizines ir protines galimybes. Per treniruotes vaikas gali save išbandyti tokiomis aplinkybėmis, kurios yra panašios į nutikimus kieme, mokykloje. Tačiau jos yra saugios, nes jas stebi treneris. Berniukams labai tinka Rytų kovos menų treniruotės, tačiau per jas tikrai nemokoma „duoti atgal“ – priešingai, mokoma susitvardyti ir ginti silpnesnius. Jeigu treneris geras, Rytų kovos menų treniruotės disciplinuoja, grūdina vaiko charakterį.
Kaip jaučiasi berniukas, kuriam nepatinka mojuoti kumščiais, tačiau tėvai nuolat jam dėl to priekaištauja?
Toks vaikas jaučiasi nesaugus ir neapgintas, paliktas likimo valiai, verčiamas daryti tai, ko nenori ir nesupranta. Aišku, kiekvienas berniukas turėtų būti palyginti ryžtingas ir drąsiai įveikti sunkumus bei kliūtis. Tėvų užduotis – mokyti vaiką spręsti problemas, nepalūžti dėl patyčių, o ne mojuoti kumščiais. Tai daug svarbiau, negu stumti gintis. Gintis gali tada, kai yra tam pasiruošęs, o mes darome priešingai – verčiame „duoti atgal“ vaikus, nors jie nežino, kaip tai padaryti. Be to, visada turime pagalvoti, ar esame tikri, kad mūsų vaikas, spaudžiamas „duoti atgal“, nesužalos draugo.
Sunku suprasti, kodėl šiais laikais vaikai mokomi mojuoti kumščiais. Juk gyvename palyginti taikiu metu, gatvėse nesiaučia gaujų karai, tai kam reikia mokyti agresijos? Gali nutikti taip, kad mokydami vaiką, ypač berniuką, muštis, galime po kelerių metų sulaukti didžiulės bėdos. Kai prasideda paauglystė, bendraamžių įtaka vaikui yra milžiniška, ir tokie mokantys muštis berniukai neretai yra išnaudojami negeriems tikslams. Labai maža tikimybė, kad paprašytas ką nors sumušti paauglys atsispirs bendraamžių įtakai ir to nepadarys. Mokydami vaiką muštis net nesusimąstome, kokį instrumentą įduodame jam į rankas, o galbūt ir paskatiname vėliau pasukti kriminaliniu keliu. Apimtas pykčio vaikas turi mokėti kontroliuoti savo veiksmus, susigaudyti, kaip elgtis tam tikromis aplinkybėmis. Jeigu matote, kad jūsų vaikas, apimtas pykčio, yra linkęs muštis, pamokykite stipriai stipriai patrepsėti į grindis. Per pėdas vaikai „nuleidžia“ labai didelę pykčio dozę. Toks trepsėjimas vaikams būdingas, tačiau tėvai dažniausiai, užuot skatinę trepsėti, kad „nuleistų garą“, bara už tai.
Energija geriems tikslams
Rytų kovos menai irgi moko savitvardos, panaudoti energiją geriems tikslams. Tačiau labai svarbu pasirinkti tokius trenerius, kurie vadovaujasi rytietiška filosofija. Antraip vaikas išmoks muštis, tačiau nežinos, kaip susitvardyti, kad galima jaustis stipriam, ir tai suteikia jėgų išvis nemojuoti kumščiais.
Jeigu nemokysime berniuko apsiginti, man atrodo, kiti vaikai iš jo tyčiosis, kad nesugeba pakovoti.
Mūsų visuomenėje vyrauja toks požiūris, kad nemokantys apsiginti berniukai yra silpni. Tėvų užduotis – padėti tokiam geručiui suprasti, kad ne visi žmonės būna vienodos kūno sandaros, kad savimi gali pasitikėti net ir gležnas, muštis nemokantis berniukas. Tėvams reikia stebėti savo vaiką, pamatyti, kada jis skriaudžiamas, pamokyti, kaip elgtis su skriaudikais. Na, o jeigu pyksta mama, tegul ji sugalvoja, kaip nusiraminti, nes jos vaikas galbūt net neima į širdį, kad kas nors jį pastūmė ar jam įspyrė. Galbūt kitomis aplinkybėmis ir jos vaikas trenks – tada, kai jausis nuskriaustas. Tėvams derėtų mažiau kištis į vaikų kasdienius santykius (apsistumdymai darželyje, konfliktas smėlio dėžėje), išskyrus tuos atvejus, kai jiems gresia tikras pavojus.
Kištis reikia tada, kai yra tyčiojamasi iš vaiko arba jis tikrai skriaudžiamas. Savo vaiką turime ginti. Tokią ugdymo įstaigą, kurioje vaikas yra nuolatos skriaudžiamas, reikia pakeisti. Dažnai tėvai bijo keisti mokyklą, nors ir mato, kad jų vaikas kenčia patyčias ir niekaip negali apsiginti.
Pasitraukti – vyriška
Išmintinga vaikus mokyti ne „duoti atgal“, o pasitraukti, tačiau tai padaryti nėra labai lengva, nes gerutį berniuką neretai bendraamžiai pavadina bailiu. Kad berniukas, kuriam nepriimtina muštis, nesijaustų blogai, pabandykite sustiprinti jo kūną. Eikite su vaiku pabėgioti, pamėtyti kamuolį, paplaukioti baseine ar leiskite į sporto būrelius (rinkitės pagal tai, kokia veikla jam patinka). Vaikas jausis tvirčiau, labiau savimi pasitikės, jei bus fiziškai stiprus, drauge jam bus lengviau išmokti pasitraukti ir nesivelti į konfliktus ar nesijausti blogai dėl to, kad nenori muštis.
