Šiais laikais internetinė erdvė tampa vis įtraukesnė. Pasaulinės duomenų bazės „Statista“ duomenimis, kasmet laikas praleidžiamas prie socialiniuose tinkluose ilgėja ir pernai metais jis vidutiniškai siekė 151 minutę – maždaug tiek, kiek užtrunka skrydis iš Vilniaus į Graikiją. Tokia kelionė kasdien vargintų, o kaip yra su interneto erdve?
Anot VšĮ Klaipėdos respublikinės ligoninės Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėjos, gydytojos vaikų ir paauglių psichiatrės Godos Valantiejienės, socialinių tinklų ir apskritai interneto pinklės tuo ir sudėtingos, kad nuovargį nuo ekranų sunku pastebėti ir atpažinti. Tai sudėtinga suaugusiesiems, o ką jau kalbėti apie vaikus. Susirašinėjimai, žaidimai, dinamiški vaizdo siužetai laiką tiesiog „suryja“, atsibodus vienam socialiniam tinklui, jį pakeičia kitas, o nuovargį keičia naršant išsiskiriantys laimės hormonai. Psichologai perspėja, kad nepriklausomai nuo vaikų amžiaus, perdėtas išmaniųjų prietaisų naudojimas gali padaryti didelę žalą vaiko raidai ir asmenybės brandai. Pavyzdžiui, jeigu pradinukas mokykloje ar būrelyje jaučiasi negerai, o kompiuteriu gali naudotis neribotai, kyla pavojus, kad jis stengsis vengti bet kokios veiklos, tobulėjimo ir laiką leis tik ten, kur jaučiais gerai – prie kompiuterio ar telefono ekrano. Todėl jis neįgyja patirties, kaip įveikti iššūkius, nerimą, negali atrasti ir įvertinti kitų savo gabumų. O štai su paauglių besaikiu interneto naudojimu kyla dar daugiau problemų, mat jaunuoliams itin svarbūs santykiai su bendraamžiais. Bendraminčių, draugų paieškos ir net pirmieji romantiniai santykiai šiais laikais dažnai užsimezga virtualioje tikrovėje. Tačiau vaiko ateičiai labai svarbus yra gebėjimas bendrauti, užmegzti santykius, jaustis pilnaverčiu, o tokie įgūdžiai formuojasi bendraujant be pašalinių dirgiklių, tokių kaip ekranas, klaviatūra ar internetinis „triukšmas“.
Drausti ar riboti bei kaip pastebėti priklausomybę socialiniams tinklams jai dar neužėmus viso jaunuolio gyvenimo lapkričio 20 dieną nuo 10 valandos ryto žiūrėkite gyvai Vilniaus Rotušėje arba internetu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos: Facebook paskyroje, Youtube kanale.
