Nemažą dalį gimdžiusių moterų, ypač auginančių kelis vaikučius, tarp kurių nedidelis amžiaus skirtumas, vargina itin nemaloni bėda – šlapimo nelaikymas. Tai vienas po kito sekusių nėštumų ir gimdymų pasekmė. Nors šlapimo nelaikymas nėra sveikatai grėsminga būklė, ji turi milžinišką įtaką moters gyvenimo kokybei.
Konsultuoja gydytoja akušerė ginekologė Rima Sapon.
Kas yra šlapimo nelaikymas? Ir kokios šios bėdos priežastys?
Tai būklė, kai šlapimas prateka be noro šlapintis, nevalingai, nedideliais kiekiais, kai tik padidėja slėgis pilvo ertmėje. Dažniausiai ši bėda ištinka patiriant fizinį krūvį, kosint, čiaudint, netgi intensyviai juokiantis. Kas tai lemia? Priežastys gali būti įvairios: nėštumas, mažojo dubens traumos, dažni gimdymai, antsvoris, lėtinis vidurių užkietėjimas, lėtinės ar nuolatinės šlapimo takų bei pūslės ligos, menopauzė, hormoniniai pokyčiai. Šlapimo nelaikymą gali išprovokuoti ir ilgai užsitęsęs kosulys, kai kurie vaistai, itin aktyvus sportas ar didžiulis fizinis krūvis.
Tai nepaprastai aktuali problema, labai apkartinanti žmogaus socialinį gyvenimą (vengiama tolimesnių kelionių, naudojimosi transportu, nežinomų vietų, netgi lytinių santykių) bei dažnu atveju turinti rimtų psichologinių pasekmių.
Ar su šlapimo nelaikymu susiduria tik moterys?
Ne. Įvairūs tyrimai rodo, kad šlapimo nelaikymas kur kas dažniau vargina moteris, tačiau ši bėda taip pat kamuoja ir vyrus. Beje, jie šį sutrikimą išgyvena kur kas skausmingiau. Verta atminti ir tai, jog, senėjant visuomenei, sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis, šlapimo nelaikymo problemos mastas nuolat didėja. Pavyzdžiui, jei tarp vyresnių nei 60 metų žmonių dėl šlapimo nelaikymo kenčia apie 40 procentų, tai tarp vyresnių nei 75 metų šis rodiklis siekia net iki 80–90 procentų.
Kaip gydomas šlapimo nelaikymas?
Pasaulyje žinoma ne viena dešimtis chirurginių, taip pat ir neinvazinių šlapimo nelaikymo gydymo būdų, kai pacientui yra skiriamos specialios procedūros, mankštos ar terapijos. Konkretus gydymo būdas visada pasirenkamas pirmiausia įvertinus ligos požymius, pačios moters įvardijamus simptomus, dubens dugno raumenų būklę, moters amžių, gretutines ligas ir pan. Kiekvienas gydymo būdas turi savų pliusų ir minusų. Vieni metodai, pavyzdžiui, kasdienis mankštinimasis ar Kėgelio pratimų (kai sutraukiami ir atleidžiami tarpvietės raumenys) darymas, reikalauja ilgo gydymosi laiko, kiti būdai, tokie kaip operacinis gydymas, yra neatsiejami nuo galimų komplikacijų, treti būdai, tokie kaip įvairios injekcijos ar gydymas lazeriu, kai kam nėra tokie patrauklūs dėl didelių savo kainų.
Paskutiniu metu Lietuvos moterys ypač dažnai renkasi šlapimo nelaikymą gydyti magnetine stimuliacija. Tai Europoje ir JAV jau seniai pripažinta neskausminga, neinvazinė, saugi ir trumpa – vos 20 minučių trukmės – procedūra, kuriai nereikalingas joks specialus pasiruošimas. Procedūros metu nereikia nusirengti, išvengiama kontakto su oda, tiesiog sėdima patogiame fotelyje. Magnetinis laukas prasiskverbia pro drabužius, audinius, stimuliuoja raumenis, esančius giliai kūne, ko negali suteikti elektrinė stimuliacija. Jau po kelių procedūrų jaučiamas pagerėjimas, o visiškai atsistatyti pakanka 5–6 seansų, atliekamų kas antrą dieną. Dėl magnetinių procedūrų dubens dugno raumenys atgauna tonusą, jėgą ir ištvermę. Šias neinvazines procedūras rekomenduojama išbandyti prieš darantis operaciją.
Magnetine stimuliacija galima gydyti įvairių tipų šlapimo nelaikymą, tačiau bene efektyviausiai šis metodas padeda, jei minėta problema moterį pradėjo varginti po gimdymo. Magnetinės stimuliacijos procedūras taip pat galima taikyti ir vyrams.
Daugiau informacijos apie šlapimo nelaikymo gydymą magnetine stimuliacija rasite interneto svetainėje www.tapksveikas.lt.
