Anot dr. Margot Sunderland, geriausi santykiai užsimezga, kai ryšys kuriamas ir bendraujama nuo pačių pradžių. Tinkamas bendravimas yra labai svarbus ne tik tam, kad užmegztume ryšį, bet ir padėtume vystytis vaiko smegenims. Su kūdikiu galite pradėti bendrauti jam dar negimus ir tai tęsti jam augant, rašoma leidyklos „Briedis” pranešime spaudai. Knygoje „Ką turi žinoti visi tėvai. Psichologės patarimai, kaip rūpestingai užauginti laimingus vaikus” atskleidžiama, kaip kurti stiprų ryšį su vaiku.
UŽMEGZKITE RYŠĮ NĖŠTUMO METU
Būsimos mamos dažnai švelniai trina pilvą, bandydamos nuraminti besispardantį vaisių. Daugelis būsimųjų tėvų taip pat kalba ir dainuoja negimusiam savo vaikui. Visa tai – bendravimo formos, tačiau ar jos turi kokią nors prasmę? Ar jos naudingos vaikui? Atsakymas – taip. Mes žinome, kad net ir visai mažas vaisius turi socialinių poreikių ir interesų. Tyrimai rodo, kad dvyniai bendrauja tarpusavyje maždaug nuo keturioliktos nėštumo savaitės, o jų judesiai skirti vienas kitam.
Motinos balsas ir prisilietimas (trinant pilvą) yra stiprus stimulas, sukeliantis tam tikras vaisiaus reakcijas: rankų, galvos ir burnos judesius – didesnio vaisiaus judesiai aiškesni nei mažesnio. Vaisiaus klausos sistema pradeda funkcionuoti dvidešimt penktą nėštumo savaitę, bet tik tam tikrais dažniais. Skenuojami vaisiai šypsosi girdėdami raminančią muziką ar dainas ir raukosi bei muistosi nuo garsaus triukšmo: akivaizdu, kad jie nekenčia garsios, nedarnios muzikos ir mėgaujasi ramia. Įrodyta, kad kūdikiai, nuolat girdėję kokią nors melodiją paskutinį nėštumo trimestrą, ją atpažįsta net praėjus keliems mėnesiams po gimimo.
Bendravimas naudingas ir motinai
Bendrauti su kūdikiu, švelniai glostant savo pilvą, naudinga ir jums. Moters nuotaika pagerėja po pilvo masažo, o kas gerai jai, gerai ir jos kūdikiui. Tyrimai rodo, kad vos dvidešimt minučių masažo per savaitę penkias savaites iš eilės duoda tokios naudos: mažėja depresija ir nerimas, kojų ir nugaros skausmas, kortizolio lygis motinos organizme. Kai partneriai pirmąjį kiekvienos gimdymo valandos ketvirtį masažavo ant šono gulinčių moterų kojas ir nugarą, gimdymas truko vidutiniškai trimis valandomis trumpiau ir reikėjo mažiau vaistų. Naujagimių, kurių motinos buvo masažuojamos nėštumo metu, kortizolio lygis buvo mažesnis nei kūdikių, kurių motinos nebuvo masažuojamos, o mažo vaikų svorio atvejų pasitaikė net 80 procentų mažiau.
STIPRIAUSIAS RYŠYS SU NAUJAGIMIU
Tyrimai atskleidė, kad motinos ir kūdikio kontaktas „oda prie odos“ iškart po gimimo yra geriausias galimas pirmasis naujagimio susitikimas su žmonėmis. Švedijos ligoninėse šiuo metu tai įprasta praktika. Toks kontaktas stimuliuoja jutiminius nervus odoje, dėl to išsiskiria oksitocinas. Taigi, motina ir vaikas jaučia stiprų gerovės pojūtį. Taip pat pagerėja motinos bei kūdikio ryšys ir prieraišumas, kūdikiai mažiau verkia, motinos mažiau nerimauja, yra dėmesingesnės ir geriau jaučia atžalų poreikius, kūdikiai lengviau kvėpuoja, greičiau išrašomi iš ligoninės, pagerėja motinos pieno kokybė.
Kūdikiai, kuriuos per dvi valandas po gimimo priglaudė prie kūno, buvo daug ramesni, emociškai stabilesni, o sulaukę vienų metų pasižymėjo geresniais socialiniais įgūdžiais nei tie, kurie tokio kontakto nepatyrė. Nuostabu, kad dešimtmečių vaikų, kurie, būdami neišnešioti kūdikiai, po gimdymo patyrė kontaktą „oda prie odos“, streso hormonų kiekis buvo mažesnis, jų kūno sužadinimo sistema veikė darniau, kognityviniai įgūdžiai buvo geresni, o ryšiai su motinomis tvirtesni nei kūdikių, kurie tik gulėjo inkubatoriuose. Nors, žinoma, nėra kito pasirinkimo – inkubatoriai tokiems vaikams būtini.
Regis, laikas po gimdymo, kai galima padaryti reikšmingus dalykus, yra labai trumpas. Svarbiausia, išnešiotus kūdikius motinai ant krūtinės padėti per vieną ar dvi valandas po gimimo, tada jų nereikės mokyti žįsti, nes dauguma naujagimių patys susiranda krūtį ir instinktyviai prie jos prisiriša. Kūdikiui augant, atsisakykite pižamos, kad naktį jis justų geriausią ryšį su jumis. Drabužiai blokuoja jutiminius nervus ir sukuria barjerą.
Geriausi pokalbiai su naujagimiu
Naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, maitinant kūdikį lengva pasiduoti muzikos vilionėms per ausines ar socialinių tinklų naujienoms per išmanųjį telefoną. Kaktinei skilčiai tuo metu kaip tik reikia optimalios stimuliacijos bendraujant, kad mažylis išsiugdytų geriausius socialinius, emocinius ir kognityvinius įgūdžius. Vos gimę kūdikiai mato tik 20–30 centimetrų atstumu – tai yra tarpas nuo krūties iki veido. Tačiau jie puikiai girdi. Kalbėkitės su mažyliu visada, kai jis yra pabudęs.
Atminkite
Vežimėlių tyrimai yra akivaizdūs. Jei kūdikiai atsisukę į tėvus:
• kūno jaudos sistemos reguliuojamos geriau;
• yra tvirtesnis tėvų ir vaikų ryšys (akių kontaktas / šypsena);
• kūdikiai yra ramesni;
• tėvai su atžalomis kalbasi dukart daugiau, tikėtina, kad jie visi ir juokiasi dažniau;
• jei tėvai kalbasi su vaikais, didesnė tikimybė, kad vaikai jiems „atsakys“.
Jei kūdikiai nusisukę nuo tėvų:
• tėvai kalba perpus, o vaikai – trečdaliu mažiau;
• vaikai, siekiantys tėvų dėmesio atsisukdami arba verkdami, dažniausiai jo nesulaukia;
• daugelis tėvų naudojasi išmaniaisiais telefonais.
DŽIAUGSMO „SULTYS“ KALBANTIS SU KŪDIKIU
Kai kurie žmonės mano, kad kūdikiai negali palaikyti tikro dialogo iki tada, kai pradeda vaikščioti ir kalbėti, tačiau iš tikrųjų pirmieji šeši mėnesiai gali būti socialiausias laikotarpis vaiko gyvenime. Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai labiau domisi veidais, o ne žaislais. Maždaug nuo trijų mėnesių su jais galima palaikyti įspūdingus pokalbius, pasitelkiant garsus, žodžius, įvairiausias veido išraiškas ir judesius. Gaila, bet kai kurie tėvai praleidžia šį reikšmingą individualaus bendravimo būdą, nes nepastebi kūdikio gabumų, o vaikas praranda svarbų ankstyvojo smegenų vystymosi etapą ir reguliariai negauna „džiaugsmo sulčių“ (opioidų ir dopamino suaktyvėjimo).
Pokalbių akis į akį su kūdikiu schema yra kitokia nei suaugusiųjų. Pasirinkite tokį laiką, kai mažylis jau pabudęs ir nėra alkanas. Palaikykite akių kontaktą. Palaukite, kol jis ras jūsų akis. Jam tai padarius, lėtai išleiskite vieną ar du garsus „ach“ ar „och“, o tarp jų padarykite pauzę. Pakartokite garsus su pauzėmis, o tada nutilkite, kad kūdikis galėtų sureaguoti. Jo smegenims reikia kur kas daugiau laiko nei mūsų. Jei jis nusisuka, palaukite, kol atsisuks. Tyrimais nustatyta, kad kai kurie tėvai nemoka suvokti tokių ženklų ir stengiasi priversti, kad kūdikiai į juos žiūrėtų. Mažyliai ima „žaisti“ „gaudynes ir slėpynes“: jie judina galvą į šonus, galiausiai, nutrūkus kontaktui, sustingsta ir įsispokso į erdvę. Taip ne tik nuslopinamos teigiamos cheminės medžiagos, suaktyvėjusios smegenyse, bet ir pradeda išsiskirti didelis streso medžiagų kiekis.
Būdami su kitais suaugusiais žmonėmis, kalbėkitės ir su kūdikiu. Jiems patiks „prisijungti“. Toks ankstyvas dėmesys kalbos vystymuisi yra svarbus, nes prasti kalbiniai įgūdžiai susiję su elgesio problemomis: du iš trijų trimečių, pradėjusių kalbėti vėlai, turi bėdų dėl elgesio.
Bendravimo strategijos
Bendraujant su kūdikiais, labai lengva elgtis valdingai arba per daug abejingai, todėl vaikai nenori palaikyti akių kontakto ir dažnai užsisklendžia savyje. Gali būti sunku priversti kūdikį ir vėl užmegzti kontaktą, nes jis nebetiki jūsų gebėjimu jautriai reaguoti. Tyrimai rodo, kad nedarnūs ankstyvieji tėvų ir vaikų santykiai net po dvylikos metų gali pasireikšti dideliu kortizolio kiekiu, ypač berniukų organizme.
PAGRINDINIAI BŪDAI UŽMEGZTI RYŠĮ
Yra kelios strategijos, kaip rasti ryšį su mažais vaikais arba prireikus užmegzti jį iš naujo. Kiekviena iš jų skirta tam, kad užtikrintume geriausią bendravimą su jaunesniais nei penkerių metų vaikais ir kuo jautriau prie jų prisitaikytume. Pagrindinis metodas – stebėti, laukti ir klausytis. Jis dar vadinamas „Pelėda“ (žr. priešais). Taip užtikrinama, kad prie kūdikio prisitaikysite kuo geriau. Veiksmingas „Kopijavimas ir komentavimas“ – tuomet komentuojate ir stebite vaiko žaidimą.
Bendravimas kopijuojant ir komentuojant
Iš pateiktų žaislų leiskite vaikui išsirinkti tokį, su kuriuo jis nori žaisti. Tada stebėkite, laukite ir klausykitės. Kai jis įsitrauks į žaidimą, džiaukitės kartu su juo. Jei paaugęs vaikas piešia, bendrauti galima taip: „Gal galiu pažaisti su tavimi? Ką norėtum, kad daryčiau?“ Jei jis ištiesia jums teptuką ar kempinėlę, žaisdami retkarčiais švelniai patapšnokite jam per nugarą ar palieskite koją. Galėtų skambėti panašūs komentarai: „Ak, taigi tu dabar ant kempinėlės ruošiesi užtepti raudonų dažų. O dabar pieši gražias linijas ant popieriaus.“ Visada girkite: „Oho, koks gražus piešinys. Labai ačiū.“
• Kopijavimas – vaikui žaidžiant, judėkite ir skleiskite garsus. Jei jis sutrenkia du žaislinius ančiukus, jūs irgi paimkite du ančiukus ir padarykite tą patį.
• Komentuokite tai, ką daro jūsų vaikas, ir neklausinėkite. Tačiau nekartokite kaip papūga – švelniai pratęskite jo sakinius. Stebėkite žaidimą ir neabejokite jo veiksmais. Pasinaudodami žaidimu, padėkite vystytis kalbai. Jei vaikas kalba pavieniais žodžiais, pavyzdžiui, „Vanduo“, atsakykite dviejų ar trijų žodžių frazėmis, tarkim: „Vanduo kibire.“ Jei jis kalba dviejų ar trijų žodžių sakiniais, atsakykite dar ilgesniais. Tad jei jis taria „Vanduo krenta“, galite atsakyti: „Taip, vanduo krenta Deniui ant rankų.“ Jei vaikas imasi kitos veiklos, sekite paskui jį ir toliau komentuokite. Taip ne tik palaikysite jo susidomėjimą, kuris būtinas savigarbai, bet ir sukursite pojūtį: „Aš pasaulyje galiu nuveikti gerų dalykų – tai, ką darau, yra taip svarbu, kad tėtis net komentuoja.“
Tyrimai atskleidė, kad verbalinis tėvų elgesys, padedantis sutelkti dėmesį žaidžiant, didina vaiko koncentraciją, tyrinėjimo ir socialinius gebėjimus, kalbinius įgūdžius ir mokėjimą simboliškai žaisti.
