Be tėvų globos augantys vaikai žingsniuoja tomis pačiomis gatvėmis, kaip ir mes – jie lanko mokyklas, dalyvauja išvykose ir edukacijose, kaip ir tarp visų vaikų įsižiebia didesni bei mažesni talentai. Ilgą laiką su globojamais vaikais dirbanti mokytoja Milda Daškevičienė pabrėžia, kad šiandien dėl tam tikrų tėvų sunkumų ar krizių šeimoje su globėjais gyvenantys vaikai niekuo nesiskiria nuo kitų vaikų – svarbu, kad visuomenė vengtų jiems „klijuoti“ įvairias etiketes.
Nedidukėje Vilniaus r. Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinėje mokykloje šiandien mokosi 9 vaikai iš dviejų bendruomeninių vaikų globos namų – Vilniaus ir Nemenčinės.
„Kai mokykla pradėjo bendradarbiauti su Nemenčinės vaikų globos namais, mokyklą lankydavo 1-2 globojami vaikai. Pastaruoju metu tų vaikučių turime gerokai daugiau. Iš vienos pusės, bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenantiems vaikams yra palankiau mokytis mažoje mokykloje, čia jiems saugesnė aplinka, iš kitos pusės – tai naudinga ir mums, nes, kaip ir visoms nedidelėms mokykloms, yra svarbus mokinių skaičius“, – pasakoja istorijos mokytoja ir socialinė pedagogė M. Daškevičienė.
Pasak pašnekovės, mokyklos auklėtiniai geranoriškai priima globojamus vaikus, jau yra pripratę, kad jų klasėje ne visi gyvena su tėvais.
„Dabar bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenantys vaikai niekuo nesiskiria nuo tų, kurie auga šeimose – jie taip pat gražiai apsirengę, vyksta į mokyklos išvykas, dalyvauja gimtadienio šventėse. Pas mus ateina tikrai šaunūs, aktyvūs vaikai, vienintelis jų išskirtinumas, kad auga ne biologinėje šeimoje“, – sako M. Daškevičienė.
Mokytojos teigimu, vaikų globos sistemos reforma išties buvo sėkminga, nes pakeitė daugelio globojamų vaikų gyvenimą į gera – vietoj buvusių didelių internatų dabar vaikai gyvena nedideliais būreliais bendruomeniniuose globos namuose, kurie dažniausiai įsikūrę butuose ar individualiuose namuose, todėl vaikai turi daugiau asmeninės erdvės, geresnes gyvenimo sąlygas.
„Vaikų globos sistemoje dirba labai geri žmonės, kurie nuoširdžiai rūpinasi ir stengiasi, kad šiems vaikams nieko netrūktų. Kai pandemijos pradžioje teko pereiti prie nuotolinio mokymo, nė karto nekilo problemos, kad globojami vaikai neturi kompiuterio ar galimybių prisijungti prie nuotolinės pamokos. Dabar jei klasėje organizuojama kokia šventė, tie vaikučiai irgi atsineša vaišių, jei reikia susimokėti už išvyką ar edukaciją – taip pat prisideda kaip ir visi“, – vardija istorijos mokytoja.
Talentui atsiskleisti reikalinga tinkama aplinka
Pasak M. Daškevičienės, globojami vaikai dažnai yra puikūs moksleiviai, nustebina ir savo talentais – kas dainuoja, kas šoka ar aktyviai užsiima sportu.
„Kad atsiskleistų vaiko talentas, reikia ne tik prigimtinių dalykų – fenomenalios klausos ar fizinių duomenų, bet ir palaikančios aplinkos. Reikia tikėti visais vaikais, juos palaikyti ir padrąsinti – tik mylinčioje ir rūpestingoje aplinkoje vaikai gali užaugti gerais žmonėmis“, – įsitikinusi mokytoja.
Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinėje mokykloje globojamiems vaikams sudaromos visos sąlygos mokytis. Turintys elgesio sutrikimų, specialiųjų ugdymosi poreikių mokosi pagal jiems sudarytą programą, mokytojams talkina padėjėjai. Visi vaikai turi galimybę lankyti būrelius, prireikus organizuojamas pavėžėjimas.
„Dar iki pandemijos mokykloje gegužę organizuodavome šeimos dieną, kad nebūtų taip, jog visas dėmesys tik tą mėnesį minimai Motinos dienai. Juo labiau, kad turime visokių vaikų, yra augančių ir su vienu iš tėvų. Puikiai suprantame, kad mažieji globotiniai neretai tuos atvirukus ir sveikinimus daro ne savo biologinėms mamoms, o socialinėms darbuotojoms, kurios tuo metu būna pats artimiausias žmogus“, – sako M. Daškevičienė.
Pašnekovė neslepia, kad kartais skaudu stebėti, kaip šie vaikai idealizuoja savo šeimas – vis tikisi, kad jų tėvai pasitaisys ir jie galės grįžti namo: „Laukia kartais tie vaikai prie lango visą dieną, nes mama pažadėjo, kad ateis aplankyti, o kaip neateina, taip neateina.“
Svarbu laiku pastebėti
Svarbiausia – laiku pastebėti, kad vaikui yra reikalinga pagalba, teigia mokytoja. Itin vaikų padėtis pablogėjo per pandemiją.
„Kai visi užsidarė namuose, buvo sunkiau pastebėti, kas vyksta už uždarų durų. Tik pastebėjus, kad vaikas nesijungia prie nuotolinio mokymo, mokyklos sukluso, kas jam nutiko, tada įsikišo tarnybos. Nesunku pastebėti, jei vaikas turi mėlynę ant veido, o kur emocinės traumos, kurių plika akimi nesimato, kiek ir ko jis galėjo patirti. Nežinau, kiek metų prireikia, kad tie vaikai atsitiestų, kiti taip ir neatsitiesia“, – dalijasi mokytoja.
Ne vienam vaikui ne tik prireikia specialistų pagalbos, bet tenka kartoti ir mokyklos kursą, jei tėvai nesudarė tinkamų sąlygų mokymuisi.
„Kalbėjau su viena mergaite, kuri gyvendama su mama niekada neturėjo mokymuisi reikalingų pratybų, kol nepateko į vaikų globos namus. Reikėjo pamatyti, kaip ji didžiavosi, kad pagaliau turi visas mokymuisi reikalingas priemones – rodė mokytojoms kaip kokį stebuklą, nors mums tai atrodo savaime suprantamas dalykas“, – sako M. Daškevičienė.
Pasak pašnekovės, vaikais turėtų rūpintis ne tik įvairios valstybinės tarnybos, bet ir aplinkiniai žmonės, pavyzdžiui, kaimynai, kurie pirmieji gali pastebėti, kad kažkas šeimoje nėra gerai.
„Kai vaikai laiku nesulaukia pagalbos, vėliau reikia daugiau laiko ir pastangų atsistatyti, kol vėl išmoksta pasitikėti savimi ir kitais. Tam prireikia visokeriopos psichologų, socialinių darbuotojų ar kitų specialistų bei aplinkinių pagalbos“, – pastebi ji.
„Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokimą (nuostatų ugdymą), kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką (globoti, bendrauti, kartu leisti laiką) tėvų globos netekusius vaikus. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
