Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys parodė, kad 65 proc. patyčias patyrusių paauglių, išvaizdą įvardija kaip esminį patyčių pagrindą. Tyrimas taip pat atskleidė, kad daugiau nei trečdalis paauglių mūsų šalyje susiduria su pleiskanomis. Nors specialistai pabrėžia, kad pleiskanos ir galvos skalpo išsausėjimas yra visiškai normali odos būklė, visuomenėje vis dar vyrauja klaidingi įsitikinimai ir stigmos, dėl kurių pleiskanos neretai tampa patyčių priežastimi.
Prekės ženklo „Head & Shoulders“ užsakymu šių metų vasarą Lietuvoje bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad pleiskanos paauglystėje lydi 37 proc. Lietuvos gyventojų, o 8 proc. iš jų teigia dėl to patyrę patyčias.
„Brendimo laikotarpiu paaugliai savo ir kitų išvaizdą ima vertinti tarsi per padidinamąjį stiklą, tampa itin jautrūs ir kritiški tiek savo, tiek aplinkinių išorinėms savybėms. Taip pat mūsų visuomenėje, regis, egzistuoja tam tikri universalūs grožio standartai, kurie nurodo, kaip tu turi atrodyti, kad būtum patrauklus. Visa tai kartais lemia, kad paprasti ir visiškai normalūs išoriniai dalykai, tokie kaip pleiskanos, tampa būdu kažką įžeisti“, – teigia Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Tyrimo duomenimis, 3 iš 4 (76 proc.) apklaustųjų, brendimo laikotarpiu turėjusių pleiskanų, pavyko jas įveikti. 23 proc. respondentų – nepavyko.
Patyčios skatina norą slėptis
Psichologės teigimu, žeminantis elgesys, kai žmogus dažnai sulaukia negatyvių komentarų apie išvaizdos elementą ar būdo bruožą, augina didelį nepasitikėjimą savimi, o kartais netgi norą slėptis.
Tai patvirtina ir tyrimo rezultatai, 36 proc. apklaustųjų, brendimo laikotarpiu turėję pleiskanų, jautėsi mažiau patrauklūs, 32 proc. respondentų – nepasitikėjo savimi, 11 proc. apklausos dalyvių – vengė socialinių ryšių.
„Neigiami komentarai lemia prastesnę savivertę, didesnį nerimo jausmą ir savikritiką. Tai gali skatinti norą nuolat bandyti įrodyti kitiems, kad aš esu pakankamas. Patyčios ir žeminantis elgesys neturi jokio pozityvaus poveikio. Negalime teigti, kad patyčios „užgrūdina“, todėl vėliau būname stipresni. Niekas negali pasakyti, ar būtume stipresni, jeigu nebūtume girdėję tų neigiamų komentarų, ar būtume buvę pozityvesni, labiau save vertinantys“, – sako J. S. Jasiulionė.
Patyčių padariniai – ilgalaikiai
Psichologė akcentuoja, kad paauglystėje itin svarbus aplinkinių palaikymas. „Jeigu šalia yra kažkas, kas padeda mylėti save ir mažiau klausytis negatyvių aplinkinių balsų, tuomet patyčios gali būt mažiau žalojanti patirtis. Tačiau jeigu kartu su patyčiomis lydi ir kiti negatyvūs veiksniai – mažai palaikymo, trūksta darnių santykių, šeimoje nėra į ką atsiremti, – tuomet patyčios gali tapti tikrai labai sunkia patirtimi, kuri žmones, kartais lydi net ir suaugus“, – sako psichologė.
Minėtas prekės ženklas antrus metus iš eilės kviečia prisidėti prie patyčių prevencijos kampanijos „Suremkime pečius“. Už paramos akcijos metu surinktas lėšas Lietuvos mokyklose bus vykdomi reagavimo į patyčias mokymai, skirti mokytojams ir mokyklų darbuotojams. Mokymus ves Vaikų linijos specialistai. Praėjusiais metais vykdytos socialinės kampanijos mokymuose dalyvavo per 430 mokytojų iš 20 įvairių Lietuvos mokyklų.
