Sunerimusi mama teiraujasi psichologės, ką daryti, kai dvi seserys šeimoje ima nebesutarti? Jos ignoruoja viena kitą, nesikalba tarpusavyje.
Skaitytoja klausia:
„Dvi dukros – 15 ir 17 metų – visai nebendrauja tarpusavyje. Anksčiau sutardavo puikiai, tačiau paauglystėje pradėjo viena kitą ignoruoti, visiškai tarpusavyje nebendrauti. Šeimoje santykiai geri, rodome gerą pavyzdį, kalbame apie tai, tačiau jos mūsų negirdi. Nesipyksta, bet ir nebendrauja. Kaip išeiti iš šitos problemos? Skaudu matyti dvi svetimas vieną kitai dukras“.
Į klausimą atsako psichologė Jurga Dapkevičienė.
Sunku pasakyti, kas nutiko mergaitėms, kad jų santykiai radikaliai pasikeitė. Juk tėvams taip norėtųsi, kad vaikai gražiai sutartų, artimai bendrautų… Galiu tik spėlioti, kas atsitiko: įvyko koks nors konfliktas ar tai tiesiog paauglystės krizės sąlygotas atšalimas, savojo tapatumo paieškos, reikalaujančios bent laikino atsiribojimo, kiekvienos siekis būti vienintele ir aiškiau patirti savo unikalumą… Kartais tenka tiesiog turėti kantrybės ir išlaukti, kol vaikai patys pereis į kitą santykių etapą.
Apskritai konkurencija tarp brolių ir seserų gali būti labai aštri. Konkurencija bus stipresnė, jei vaikai tos pačios lyties ir panašaus amžiaus (kaip nutiko jums). Esant didelei konkurencijai, jaunesnis vaikas gali tapti visiškai kitokiu, tiesiog priešingu vyresniajam, kad nebūtų su juo lyginamas. Priešingos gali būti ir jo būdo savybės, ir interesai. Natūralu, kad labai skirtingi žmonės mažokai bendrauja, turi nedaug sąlyčio taškų. Kartais tenka pripažinti, kad skirtumai tarp vienos šeimos vaikų yra didesni nei panašumai. Tuomet menkas ir juos siejantis ryšys…
Žinoma, galite pabandyti skatinti seserų bendravimą. Labiausiai žmones suartina bendri įspūdžiai ir kartu patiriamos emocijos, bendri darbai ir užduotys. Galbūt verta sesėms iškeliauti kur nors tik dviese?.. Galbūt apjungti seseriškas pajėgas padėtų bendri darbai ir užduotys?..
Bandykite sukurti situacijas, kur sesės turėtų bendradarbiauti ir viena kitai padėti, galėtų įsitikinti viena kitos reikalingumu. Stenkitės nelyginti seserų tarpusavyje, pabrėžkite kiekvienos unikalumą.
Jei pakeisti situacijos nepavyksta, pasistenkite ją tiesiog paleisti – nebekontroliuokite ir nebesirūpinkite, nes savo rūpesčiu tarsi įtvirtinate susidariusią padėtį, piešiate niūrią prognozę – „Aš susirūpinusi, nes jūs nebendraujate ir man atrodo, kad ir toliau taip bus“. Priešingai, leiskite mergaitėms laisvai formuoti savo ryšį, neprimesdami įsitikinimo, kad seserys privalo būti itin artimos draugės.
Labai dažnai mes norime kontroliuoti vaikus ir turime daug įsivaizdavimų, kaip jie turėtų gyventi, su kuo draugauti, su kuo nedraugauti ir t.t.. Tai mūsų lūkesčiai ir nuomonės, tačiau vaikai turi savąsias.