Paauglystė – tai laikotarpis, kai jauni žmonės siekia atrasti savąjį „Aš”. Ilgainiui šalia klausimo „Kas aš esu?”, atsiranda ir kitas neraminantis klausimas – „Kuo aš noriu tapti?”.
Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, Vaikai ir internetas: žinių šaltinis ar pavojų liūnas?
A.Landsbergienė pataria, kaip motyvuoti vaiką mokytis
Pavyzdžiui, jei vaikui patinka spręsti galvosūkius, mokykloje gerai sekasi tikslieji mokslai, mėgsta žiūrėti dokumentinius filmus, noriai laikosi taisyklių, o laisvalaikiu dažniau renkasi pabūti vienas, tikėtina, kad jam gali tikti tokios profesijos kaip finansininko ar programuotojo.
Kokias klaidas dažniausiai daro jaunuoliai, siekiantys savo išsvajotosios profesijos?
Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų yra ta, kad paaugliai, rinkdamiesi patinkančią profesiją, nėra susipažinę su jų įvairove bei nežino, kas iš tikrųjų slepiasi po profesijos pavadinimu. Paaugliai padaro klaidą renkantis iš to, ką žino, ar yra kažkur girdėję.
„Neseniai man teko bendrauti su 20-ties metų mergina Milda“, – pasakojo Dalia Arestovičienė. – Ji jau nuo 10-ties metų svajojo būti architekte. Jau vaikystėje jai patiko šios profesijos pavadinimas, kuris skambėjo nekasdieniškai ir įmantriai. Be to, tėtis su didžiuliu pasididžiavimu pasakodavo apie savo pusbrolį, kuris Vokietijoje yra gerbiamas ir žymus architektas. Paauglystėje Mildą skatino ir tai, kad visi, kam tik pasakydavo, kad jos svajonė yra dirbti architekte, stebėdavosi ir pagirdavo už šios neįprastos, svarbios bei pelningos profesijos pasirinkimą.
Tačiau per visus 10 metų Milda taip nei karto giliau ir nepasidomėjo, iš ko susideda architekto darbas, o tik savo fantazijose kūrė stebuklingą ir gerokai nuo tikrovės atitolusį paveikslą. Ir tik po metų architektūros studijų, atlikdama praktiką, pirmą kartą gyvenime praleido dvi savaites dirbdama architekto asistente. Merginą ištiko šokas: „Būčiau žinojusi, koks iš tikro yra šis darbas, tikrai būčiau gerai apgalvojus savo pasirinkimą“, – atviravo mergina”.
Kita paauglių klaida – abejingumas bei pasirinkimo atidėliojimas. To pasekmė – atsitiktinis pasirinkimas, neatitinkantis realių asmens norų bei galimybių.
Deja, dažnai paauglių profesijos pasirinkimą nulemia ir tokie veiksniai kaip profesijos populiarumas, jos prestižas visuomenėje, nuomonė, kad tai yra gerai apmokama profesija, pasipriešinimas tėvų nuomonei arba renkamasi tą patį, ką renkasi artimiausi draugai. Visa tai gali nulemti, kad paauglys nusivils savo pasirinkimu ir dirbs nemėgiamą darbą.
Kiek tėvai turėtų prisidėti prie paauglio profesijos pasirinkimo?
„Ne paslaptis, kad tėvai daro didžiulę įtaką savo vaikams, todėl svarbu, kad tai būtų konstruktyviai išnaudota”, – teigia psichologė. Vaikai reaguoja ne tik į tai, kas yra kalbama, bet dažniausiai į tai, kokį pavyzdį rodo tėvai bei kokios vertybės yra ugdomos šeimoje. „Pavyzdžiui, jei tėvai sakys vaikui, kad gerbia bet kokį jo pasirinkimą ir kad kiekviena profesija yra svarbi bei reikalinga, bet tuo pačiu metu vaikas matys, kaip tėvai iš aukšto bendrauja su kaimynu, kuris dirba kiemsargiu, tai ir vaikui bus daug sunkiau išaugti tolerantiškam bei suprasti kiekvienos profesijos svarbą”, – paaiškina Dalia Arestovičienė.
Taip pat yra svarbu, kad tėvai paremtų, padrąsintų bei įspėtų vaiką apie galimas tam tikro pasirinkimo pasekmes. Tačiau kartu tėvai leistų vaikui pasijusti savarankišku, suteiktų progą susidurti su galimais sunkumais ir juos išspręsti.
Ką Jūs manote apie teiginį, jog „tėvai geriausiai žino, ko reikia jų vaikui”?
Psichologės teigimu, atsakymą į šį klausimą puikiai iliustruoja ši istorija: „Rima labai norėjo būti šokėja, tačiau jos mama buvo įsitikinusi, kad tai yra neperspektyvi profesija – iš jos pakankamai neuždirbsi. Be to, kaip reikės pasakyti giminaičiams ir pažįstamiems, kad dukra nenorėjo sekti tėvų pėdomis ir stoti į teisę? Rimos mamos argumentai buvo įtikinami, be to nesinorėjo nuvilti artimų žmonių, todėl Rima, kaip ir jos tėvai, pasirinko teisininkės profesiją. Deja, mintys apie šokėjos karjerą taip ir neapleido merginos ir nuoskauda lydėjo ją dar ilgus metus.
Taip pat yra svarbu, kad tėvai paremtų, padrąsintų bei įspėtų vaiką apie galimas tam tikro pasirinkimo pasekmes. Tačiau kartu tėvai leistų vaikui pasijusti savarankišku, suteiktų progą susidurti su galimais sunkumais ir juos išspręsti.Psichologė Dalia Arestovičienė
Kai Rima pati susilaukė dukrelės, ji tvirtai žinojo, jog nesielgs kaip jos mama ir leis savo dukrai būti laimingai. Laikydama savo vienerių metų dukrą ant rankų ji tarė: „Aš tikrai nekartosiu savo tėvų klaidos ir tu tapsi šokėja, nesvarbu, ko reikėtų dėl to atsisakyti”.
Taigi, ne tėvų galioje spręsti už vaikus kuo būti, tačiau tai nereiškia, kad tėvai privalo palikti savo vaiką vieną, priimant tokį svarbų jo gyvenime sprendimą. Tėvai turėtų padėti vaikui geriau pažinti save, supažindinti su karjeros pasauliu bei išsakyti savo nuomonę ar patarimą, tačiau galutinį sprendimą vis tiek reikėtų patikėti pačiam paaugliui.
Kokius tris patarimus Jūs duotumėte tėvams, norintiems padėti savo atžalai tinkamai pasirinkti profesiją?
Pirmasis patarimas būtų gilintis į savo vaiko vidinio pasaulio paslaptis. Tėvai turėtų pasidomėti savo vaiko pomėgiais, laisvalaikiu, turimomis žiniomis, kylančiais klausimais bei kitomis sėkmėmis ar sunkumais.
Kitas patarimas būtų suteikti vaikui informacijos rūpimais klausimais bei galimybę išbandyti savo jėgas dominančioje srityje. Tėvai galėtų suteikti galimybę iš arčiau susipažinti su savo kolegų ar pažįstamų darbo ypatumais, lankyti parodas, profesines konsultacijas, būrelius.
Visapusiškai palaikyti vaiką bei gerbti jo nuomonę, nekritikuoti jo svarstomų pasirinkimo variantų, neprimesti savo įsitikinimų.
