Baigęs pradinę mokyklą, vaikas ateina mokytis į penktąją klasę, kur jo laukia didesnė mokykla, daugiau vaikų ir nepažįstami mokytojai. Tai galima pavadinti perversmu vaiko gyvenime – kaip mes, tėvai, galime padėti vaikui lengviau jį išgyventi?
Konsultuoja psichologė Aistė Burbienė.
Penktokų amžiaus ypatumai
Penktokų amžiaus tarpsniui yra būdinga tai, kad 10 – 11 metų vaikai jau patenka į paauglystės krizę. Paauglystė – vienas iš sudėtingiausių ir prieštaringiausių žmogaus gyvenimo tarpsnių.
Sudėtingas jis ne tik patiems paaugliukams, bet ir aplinkiniams – tėvams, mokytojams. Šiuo metu įvyksta svarbių asmenybės pokyčių – tiek fizinių, tiek psichologinių, tiek socialinių. Todėl paaugliukai tampa tarsi nuolat sau prieštaraujantys nesusipratėliai. Jų elgesiui būdinga:
– Noras įsilieti į grupę – noras išsiskirti iš grupės.
– Noras būti savarankiškam – pagalbos laukimas.
– Noras būti suaugusiam – nepasitikėjimas suaugusiųjų pasauliu.
– Jautrumas, pažeidžiamumas – demonstratyvus agresyvumas.
– Romantikos siekimas – cinizmas.
– Noras turėti savo požiūrio tašką – noras turėti autoritetą.
– Siekimas bendrauti – vienatvės poreikis.
Kaip savo penktokui gali padėti tėvai?
– Labai svarbu, kad tėveliai, stebėtų savo atžalas: jų elgesį ir emocijas. Pamatę, kad vaikas elgiasi neįprastai (pasidaro ramus, tampa dirglus, aktyvus, pasyvus), raskite laiko paklausti, kas atsitiko. Jeigu vaikas nepaaiškina pasikeitimo priežasties (kartais vaikai dar patys to nesuvokia), turėkite kantrybės ir laiko padėti jam suprasti, kas atsitiko.
– Dažnai vaikas pradeda keistis anksčiau, nei parneša pirmas pastabas ar blogus pažymius. Jei vaikas pradeda pasakoti, kad mokytojas ant jo “užsisėdo” nepastebi, rašo tik blogus pažymius, nuolat pateikia klasei kaip blogą pavyzdį, reikėtų jį pasisodinti, paimti už rankos ir pažiūrėti į akis. Tėvų akyse vaikas turėtų pamatyti ramybę, stiprybę ir pasitikėjimą juo. Vaikas turi suprasti, kad jam atsivėrus ir išsipasakojus, jūs ne pamokslausite, bausite ar barsite, o padėsite rasti išeitį iš, atrodo, “beviltiškos” situacijos, paremsite jį. Susisiekite su klasės auklėtoja, pasidalinkite vaiko pasakojimu.
– Jei vaikui yra sudėtinga susikaupti ruošiant pamokas, reikėtų sumažinti pašalinius dirgiklius: išjungti televizorių, uždaryti kambario duris ir pan.
– Kartais tėvai per daug padeda vaikams – tvarko jų kambarius, darbo stalą, įkyriai kontroliuoja, atlieka už juos pamokas. Tokie vaikai nesugeba savarankiškai susikurti palankių mokytis sąlygų. Svarbiausia – nepersistengti. Nereikia per daug padėti. Įsikišti verta tik tada ir tik tiek, kiek reikia padėti labai nenašiai besimokančiam vaikui. Kartais verta pabūti mokymosi partneriu, pvz.: kai vaikas mokosi eilėraštį ar užsienio kalbą. Tik reikia laiku perduoti iniciatyvą vaikui, kad šis nepradėtų piktnaudžiauti.
– Penktokams būdinga, kad vakare jie yra žvalūs, darbingi, o ryte sunkiai atsibunda, jiems sunkiau keltis. Tai fiziologiškai nulemia amžius. Taigi, žiūrėkite atlaidžiai, kai jūsų vaikas į mokyklą eina be didelio ūpo.
– Jeigu vaikui kyla mokymosi sunkumų mokykloje, nelaukite, skubėkite į mokyklą. Verta pasitarti su mokytojais, pasišnekėti, išklausyti jų patarimus.
– Mokytojui motyvuoti mokinį, jo labai gerai nepažįstant, gali būti sunku. Šia prasme, tėvai yra privilegijuoti, ir gali labiau paveikti vaiką, ypač, efektyviai bendradarbiaujant su mokytojais, klasės auklėtoja.
– Nepabijokite ieškoti pagalbos, patarimo, padrąsinimo pas mokykloje dirbančius specialistus. Nelikite su neigiamomis mintimis, nuogąstavimais, neskubėkite daryti išvadų, nesusipažinę su situacija iš visų pusių.
– Būkite drąsūs, iniciatyvūs, geranoriški. Bendravimas ir bendradarbiavimas gali sukurti tolerantišką, šiltą, saugią atmosferą augti ir skleistis vaikams.
