53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kokias galimybes mokiniams atvertų didesnė antrosios užsienio kalbos įvairovė mokyklose?

Kokias galimybes mokiniams atvertų didesnė antrosios užsienio kalbos įvairovė mokyklose?

Šiuo metu šalies mokyklose rusų kalbos iš viso mokosi maždaug 70 proc. vaikų. Tikimasi, kad, sudarius galimybę mokiniams antrąją užsienio kalbą rinktis iš daugiau užsienio kalbų, besirenkančiųjų rusų kalbą ilgainiui liks vos trečdalis. Tokie pokyčiai – būtini.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojos doc. dr. Ilonos Tandzegolskienės-Bielaglovės, tai, kad didžioji dalis mokinių kaip antrąją užsienio kalbą renkasi rusų, šiandien vis dar lemia stereotipinis sprendimas: kadangi daugumos vaikų tėvai savo laiku mokėsi rusų kalbos, jie ir vaiką nukreipia ją rinktis, nes neva taip bus lengviau padėti vaikui mokytis. Tačiau tas mokėjimas vaikams ne ką tepadeda.

„Tėvai dažniausiai būna kalbą primiršę, ypač rašybą, gramatikos taisykles, tad vaikams vis viena tenka mokytis patiems savarankiškai. Tad raginu tėvus atsiriboti nuo šio stereotipo ir paskatinti vaiką rinktis kitą užsienio kalbą, kurią vaikas pats nori rinktis, ir kuri atvers platesnes galimybes studijuoti svečioje šalyje, keliauti, pažinti kitų šalių kultūrą, siekti karjeros“, – sako mokykloje bei universitete vokiečių kalbos mokiusi I. Tandzegolskienė-Bielaglovė.

Vokiečių kalba, pastebi pašnekovė, mokykloje vis dar nėra populiari, lygiai taip pat, kaip ir, pavyzdžiui, prancūzų. Šiandien vaikus vilioja japonų, korėjiečių kalbos, nes patraukia tų šalių animacija ir subkultūra, tad mokyklose galėtų atsirasti ir šios kalbos. Arba pavyzdžiui ispanų ir italų kalba, kaip antroji užsienio kalba irgi manau viliojantis variantas. O rusų kalbos mokytojai galėtų įgyti antrą kvalifikaciją – šiandien nemaža dalis pedagogų turi motyvacijos mokytis, plėsti savo žinias ir numatyti naujas galimybes.

Išeitis – dvikalbių mokytojų rengimas

VDU Švietimo akademijos dėstytoja dr. Ingrida Mereckaitė-Kušleikė pritaria: mokyklose turėtų būti užtikrinamos galimybės vaikams mokytis kuo įvairesnių užsienio kalbų.

„Tikrai sveikinu šią iniciatyvą, nes populiariausią antrąją užsienio kalbą – rusų kalbą – turėtų keisti įvairios kalbos ir, manau, šis klausimas tikrai brendo net ne vienerius metus, o jau daug anksčiau. Kuo platesnis pasirinkimas antrai užsienio kalbai būtų, tuo Lietuvai būtų tik geriau, Lietuvos vaikai turėtų daugiau galimybių.

Pavyzdžiui, lenkų kalbos mokytojų, mano manymu, yra pakankamai, jų rengiama nemažai. Yra lenkakalbių mokytojų, kurie po išlyginamųjų studijų, pasimokę tam tikrų didaktikų, galėtų šią kalbą dėstyti mokyklose“, – įsitikinusi I. Mereckaitė-Kušleikė.

Edukologė pažymi, jog mokyklų galimybės dėstyti daugiau užsienio kalbų šiandien vis dar yra gana ribotos, tačiau situaciją pamažu gerina populiarėjantis dvikalbių mokytojų rengimas.

„Ką tikrai daro pasaulis, džiaugiuosi, kad daro ir VDU Švietimo akademija, rengia plataus profilio mokytojus ir dvikalbius mokytojus, kad mokytojas gebėtų komunikuoti ir mokyti ne tik viena kalba, galėtų integruoti dar vieną kalbą. Lietuvai, tokiai pakankamai mažai šaliai, tai tikrai būtų tinkamas modelis ir padėtų spręsti šį klausimą. Tų opcijų galėtų būti daugiau – tiek lenkų kalba, tiek latvių ar vokiečių kalba“, – įsitikinusi I. Mereskaitė-Kušleikė.

Medalis turi dvi puses

Vienas iš tokių dvikalbių mokytojų ruošimo pavyzdžių – VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: anglų kalbos ir antrosios užsienio kalbos pedagogikos studentė Justina Poškutė, kuri kaip antrąją kalbą, kurią norėtų dėstyti moksleiviams mokykloje, pasirinko japonų kalbą.

Tuo metu, kai rinkosi, ką studijuoti, kalbų pasirinkimas buvo milžiniškas. Justina sako norėjusi visų pirma rinktis tokią kalbą, kurios mokytis nebūtų lengva. Prancūzų, vokiečių ar italų – populiarios kalbos, tad mokytojus joms dėstyti rasti gan lengva, o pašnekovė norėjo to, kas būtų sunkiai prieinama. Štai kodėl pasirinko būtent japonų kalbą.

„Žinoma, tokį pasirinkimą lėmė ir mano jaunystės pomėgiai, susiję su Japonija ir jos kalba. Populiarioji kultūra tikrai paskatino domėjimąsi. Kartu sužinojau daugiau apie japonų kultūrą, maistą, istoriją, religiją, kas irgi intrigavo, nes visa tai buvo visiškai svetima ir galbūt tuo mane sužavėjo“, – sako J. Poškutė.

Per jaunimo mainų programą Erasmus+ 2022-2023 mokslo metais ji išvyko į Japoniją, kur gyvena jau beveik vienerius metus. Anot Justinos, mainai visiškai pakeitė jos požiūrį į pasaulį, tarsi plačiau atvėrė duris. Ji teigia patobulėjusi ne tik kaip studentė, bet visų pirma kaip asmenybė.

„Būtina plėsti pasirinkimo galimybes ir mokyti Lietuvos mokyklose kuo daugiau įvairių užsienio kalbų. Suprantu, kodėl populiariausia antroji užsienio kalba vis dar yra rusų. Bet, manau, šiandien rusų kalba jau nebetenka svarbos jaunų žmonių akyse. Daugelis nemato jos patrauklumo, palyginus su kitomis kalbomis, pavyzdžiui, prancūzų. Atėjo laikas praplėsti kalbų sąrašą.

Žinoma, sunkumų ir iššūkių daug. Kalbant apie japonų kalbos mokymąsi, tikrai nėra tiek specialistų, kurie galėtų mokyti. Be to, prieinami ištekliai – vadovėliai, pratybos – yra prieinami tik tie, kurie parašyti anglų kalba. Todėl tektų arba versti vadovėlius, arba mokytis anglų kalba, kas, žinoma, skatina ir pačios anglų kalbos mokėjimą, bet ir reikalauja specifinių žinių ir lygio. Kaip sakoma, medalis turi dvi puses, bet viskam yra išeitis“, – sako J. Poškutė.

Atsivertų daugiau bendradarbiavimo galimybių

„Galimybė mokytis lenkų kalbos turėtų būti suteikta mokiniams visuose Lietuvos regionuose, kur nėra tautinių mažumų mokyklų su lenkų dėstoma kalba t.y. visoje Lietuvoje, išskyrus Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonus“, – sako VDU Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro vadovė doc. dr. Henrika Sokolovska.

 

Pasak jos, platesnis lenkų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, mokymas šalies mokyklose būtų labai gera iniciatyva. Visų pirma, visada yra gerai turėti pasirinkimą. Antra, Lenkija yra didžiausia kaimyninė Lietuvai Europos Sąjungos šalis, didelė ir demografiniu, ir teritorijos atžvilgiu, šešta Europoje, su turtinga kultūra ir gerai besivystančia ekonomika. Tokiu atveju atsivertų daug bendradarbiavimo galimybių įvairiose srityse. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiuo metu yra didelė lietuvių-lenkų kalbų vertėjų stoka, nes tarptautinių bendradarbiavimo projektų daugėja.

 

„Šiandien lenkų kalbos ir literatūros mokytojai yra pasirengę vykdyti kalbinį, literatūrinį ir kultūrinį ugdymą per lenkų (gimtosios) kalbos ir literatūros dalyką Vilniaus regiono mokyklose su lenkų dėstomąja kalba. Šiemet šio dalyko pradėta mokyti pagal atnaujintą kompetencijomis grįstą bendrąją programą.

Lenkų kalbos ir literatūros mokytojai pirmieji Lietuvoje, jau nuo 2022-23 mokslo metų, išbando atnaujintą programą. Jie pasiryžę tobulintis, ieškoti naujų ugdymo formų, metodų ir aplinkų. Dalyko mokytojai sudaro stiprią bendruomenę, kurioje dalinasi patirtimi ir tobulina savo profesinius įgūdžius“, – sako H. Sokolovska.

Mano išsaugoti straipsniai