Kovo 15 d. – balandžio 30 d. kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse eksponuojamą vaikų kūrinių parodą „Vilniaus vartai“, skirtą Vilniaus 700 metų jubiliejui.
Šiemet prisimename Vilniaus istoriją. Ieškome prasmių. Formos ir turinio. Miesto architektūra yra Vilniaus forma – jo kūnas. Miestiečių bendruomenė yra Vilniaus turinys – jo siela. Kiekvienas sostinės svarbesnis riedulių, plytų mūro statinys yra dvasios mūro atspindys, išreiškiantis to meto dvasines vertybes. Žvelgiame atgal ir mintimis bandome atsidurti šiame mieste XVI a. pradžioje…
Tuomet Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdė didysis kunigaikštis Aleksandras, Jogailos anūkas. Jo nurodymu, Lietuvoje buvo sudarytas ir įsigaliojo pirmasis Lietuvos Statutas. Plito renesanso ir humanizmo idėjos. Šalis nuolat kariaudavo su kaimynėmis – stiprėjančia Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste, Krymo chanatu. Vilniečius įbaugino totorių įsiveržimai į krašto gilumą. Todėl patys gyventojai 1503 m. nusprendė pasistatyti gynybinę miesto sieną. Jų prašomas, kunigaikštis leido miestiečių lėšomis aptverti sostinę siena ir joje įrengti penkerius vartus prie svarbiausių kelių.
Statyti privalėjo visi miesto gyventojai. Tie, kurie neišgalėjo mūro, turėjo pastatyti aštriakuolių rąstų sieną. Darbai užtruko net 20 metų. Pabaigta siena turėjo penkis fortifikacinius bokštus ir dešimt vartų, pro kuriuos buvo galima patekti į miestą: Aušros, Rūdininkų, Trakų, Vilijos, Totorių, Marijos Magdalenos, Pilies, Bernardinų, Išganytojo ir Subačiaus. Siena vingiavo nuo Bernardinų bažnyčios ir juosė visą senąjį miestą iki pat Žemutinės pilies, ji buvo beveik pustrečio kilometro ilgio, kai kuriose vietose siekė iki 10–12 m aukščio, 1–1,5 m pločio. Jos viršuje buvo įrengtos dengtos galerijos sargybiniams vaikščioti, pačioje sienoje – šaudymo angos. Statinį supo gilūs grioviai, į kuriuos vanduo atitekėjo iš upelių. Dabar kelia nuostabą, koks Vilnius tada buvo mažutis…
Pagrindiniai išbandymai miesto gynybinei sienai teko per karus su Rusija ir Švedija. Bokštai būdavo vis nugriaunami ir vis atstatomi. Siena stipriai nukentėjo ir per Šiaurės karą. Galų gale 1799 m. Rusijos imperatorius Pavelas įsakė nugriauti sieną, nes ji neva trukdė vėjams išvėdinti miestą.
Šiuolaikinių miestų architektūrinio kūno niekas nebeapjuosia, nebesaugo mūrinėmis sienomis. Bet nematoma minčių, jausmų ir valios siena juosia miesto sielą – miestiečių bendruomenę. Aukštos sienos ir bokštai saugo mūsų sąmonėje vakarietiškas demokratijos vertybes. Plačiai atverti daugiakultūrės bendruomenės vartai laukia geranoriškų svečių.
Senovėje, statant gynybinę sieną, kiekvienas į miestą atkeliaujantis žmogus privalėjo atsivežti akmens riedulių jos statybai. Taip ir dabar Vilnius tikisi, kad kiekvienas naujakurys atsineš savo šviesius darbus, mintis, idėjas ir jas kaip plytas sudės į kuriamą Lietuvos sostinės kūną bei dvasią.
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Dailės skyriaus penktos klasės mokiniai, vadovaujami mokytojų Danutės Plechavičienės, Marijos Šnipaitės ir Rūtos Gabrielės Vėliūtės, sukūrė Vilniaus miesto sienai daugybę atvirų vartų, laukiančių geranoriškų sostinės svečių ir naujakurių.
Trumpai apie parodą
Data: kovo 15 d. – balandžio 30 d.
Laikas: pirmadieniais–penktadieniais 9.00–21.00 val.
šeštadieniais, sekmadieniais 10.00–18.00 val.
Vieta: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvės, I a.
Dalyvavimas: įėjimas laisvas
