Žmogaus sveikatai pavojingų Sosnovskio barščių derlius kiekvienais metais naikinamas įvairiais būdais, tačiau jų plotai mažėja tik nežymiai. Tokį lėtą šio invazinio augalo kontrolės progresą lemia ne tik pačios rūšies savybės, bet ir netinkama kontrolės strategija bei visuomenės abejingumas.
Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa” paslaugų vystymo vadovo Mindaugo Černausko, kova su Sosnovskio barščiais turi prasidėti itin anksti – dar jiems nepasiekus 30 cm aukščio ir kol žiedynai nėra subrendę, t.y. balandžio – gegužės mėnesiais.
„Šis augalas į Lietuvą buvo atvežtas prieš daugiau nei pusę amžiaus kaip potencialus pašaras gyvuliams, tačiau greitai paaiškėjo, kad jis netinkamas šėrimui ir netgi yra nuodingas”, – pasakoja specialistas. Per kelis dešimtmečius Sosnovskio barštis išplito beveik visoje šalies teritorijoje – ypač pamiškėse, pakelėse, nenaudojamose pievose, šalia melioracijos griovių, upių bei ežerų pakrantėse, taip pat netoli didmiesčių. Šiuo metu skaičiuojami tūkstančiai užkrėstų hektarų.
Žala žmogui – nudegimai
Dar 2016 metais Sosnovskio barštis buvo paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi, o valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą dėl keliamos grėsmės žmogaus sveikatai.
„Sosnovskio barščio sultyse yra alergenas, kuris žmonėms gali sukelti 1–3 laipsnio nudegimus – žaizdas, vandeningas pūsles, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Saulėtomis dienomis, tiesiog perėjus per tokią vietą, gali būti nudeginta oda. Patekus sultims į akis, galima netgi apakti”, – perspėja M. Černauskas.
Sosnovskio barštis kelia žalą ir vietos ekosistemai, kadangi nustelbia kai kuriuos vietinius augalus, mažindamas biologinę įvairovę ir taip naikindamas gyvūnų maitinimosi šaltinius.
Svarbu profesionali ir laiku pradėta kontrolė
Aplinkos ministerija skiria savivaldybėms lėšų kovai su Sosnovskio barščiu, tačiau ne visos savivaldybės imasi efektyvių veiksmų šiems invaziniams augalams naikinti. Be to, atsakomybė dėl Sosnovskio barščių plitimo tenka ir privačių žemės sklypų savininkams.
„Sosnovskio barščio augalas gali subrandinti kelias dešimtis, o kartais net kelis šimtus tūkstančius sėklų, kurios išlieka gyvybingos dirvoje net iki kelerių metų. Vėjo, gyvūnų, transporto perneštos sėklos kasmet brandina vis naują Sosnovskio barščių derlių, kas itin sunkina šio invazinio augalo kontrolę. Tačiau laiku ėmusis priemonių ir tai darant profesionaliai, galima užkirsti kelią užkrėstumo plitimui. Svarbu šį augalą sunaikinti dar jam nespėjus subrandinti žiedyno. Jei šis etapas pražiopsotas, būtina augalo plotus nušienauti, nukapoti šaknis, suarti žemę ir pašalinti šaknų likučius, nes Sosnovskio barštis geba subrandinti sėklas net ir iš likusių šaknų”, – aiškina ekspertas.
Pasak jo, itin svarbu, kad naikinimo darbus atliktų profesionali komanda, kadangi šis augalas ne tik pavojingas sveikatai, bet ir reikalauja specifinių biologinių žinių bei tinkamų naikinimo priemonių ir apsauginės aprangos.
Faktai apie Sosnovskio barščius:
- Sosnovskio barštis – daugiametis augalas, paprastai 2,5–3 m, kartais iki 4,5 m aukščio. Sėklas subrandina vieną kartą per gyvenimą.
- Visose augalo dalyse yra furanokumarinų – fotoalergenų, kurie veikiami saulės šviesos gali sukelti odos nudegimus.
- Subręsta per 3–4 metus, o nepalankiomis sąlygomis – per 8–10 metų.
- Žiedai išskiria nektarą, juos apdulkina vabzdžiai, bet gali vykti ir savidulka, nors tuomet sėklų mažiau.
- Vaisius platina vėjas, vanduo ir žmonių veikla (transportas, technika, dirvožemio pervežimas).
- Dauguma sėklų sudygsta dažniausiai balandį, bet dygimas gali tęstis visą vasarą. Sėklos, patekusios į gilesnius dirvožemio sluoksnius, išlieka daigios 3–5, kartais iki 7 metų.
- Augalas labai konkurencingas – nustelbia žolinius augalus ir jaunus medelius.
- Geriausiai auga vidutinio drėgnumo, trąšiuose dirvožemiuose, bet gali augti ir labai šlapiuose ar sausesniuose plotuose.
- Ypač pažeidžia pievų buveines.
- Sosnovskio ir Mantegacio barščiai pavojingi sveikatai – jų sultys ant odos ar gleivinių, veikiamos UV spindulių, sukelia uždegimus, pūslėtas ar sunkiai gyjančias žaizdas.
