Lietuvoje per metus anksčiau laiko gimsta daugiau nei pusantro tūkstančio naujagimių.
Apie tai, ką išgyvena ankščiau laiko kūdikio susilaukę tėvai, kalbėjomės su NALST asociacijos „Padedu augti” vadove Inga Budriene.
Apie anksčiau laiko gimusių vaikų priežiūrą žinote iš karčios patirties, kokia Jūsų istorija?
Prieš ketverius metus, 26 nėštumo savaitę pradėjau gimdyti dvynukus. Nors iki gimdymo turėjo dar buvo likę 14 savaičių, bet viskas įvyko itin greitai. Dvynukai gimė praėjus 3 valandoms. Tuo metu buvo labai baisu. Mažai žinojau apie gimdymą anksčiau laiko, apie galimybes tokiems vaikams išgyventi. Mažai tada dar buvo kalbama viešumoje apie šią problemą. O ir gydytojai vengė su manimi kalbėti, gąsdinti. Nežinojau ar vaikai užaugs sveiki, nebus negalių ir ar iš vis užaugs. Tiesa, dabar galiu ramiau kalbėti, jie sveiki ir puikiai auga. Ši patirtis ir paskatino su dar keliomis mamomis įkurti organizaciją, kuri paremtų ir padėtų kitiems tėvams.
O kaip organizacija padeda jiems?
Šiuo metu asociacija turi 15 aktyvių narių, o vienija 1576 žmonės. O organizuojamuose renginiuose susirenka būrys organizacijai nepriklausančių šeimų. Kiekvieną savaitę renkamės ligoninėje, išklausome, pasidaliname savo patirtimi, padedame mamoms dar esančioms su kūdikiais ligoninėje. Jokio gydytojo, psichologo, draugo ar kito žmogaus žodžiai neramina ir nepadeda taip, kaip tokį pat likimą patyrusių, visą pragarą išgyvenusių mamų ir tėvų pasakojimai. Darome viską, kad ir požiūris į šią problemą ir anksčiau laiko pagimdžiusias moteris pasikeistų.
Kaip jaučiasi mama ir tėtis, susilaukę kūdikio ankščiau laiko?
Pirmiausia tėvus ištinka visiškas šokas ir situacijos neigimas. Sunku suprasti, kas įvyko. Gimdymas prasideda labai netikėtai, viskas vyksta labai greitai. Net nesinori susivokti ir suprasti kas atsitiko. Baisu ir tai, kad pagimdžius vaiko negali paimti į rankas. Negali jo paliesti. Jis paguldomas į inkubatorių, naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, prijungiami prie jo įvairūs laideliai. Juo rūpinasi gydytojos, slaugės. Jis tarsi ne tavo būna, atimtas iš tavęs. O tai suvokti itin sunku. Visgi mamai reikia paliesti savo naujagimį, paimti jį ant rankų.
Po kelių dienų prasideda didelis pyktis ir priežasčių ieškojimas. Pyksti ant gyvenimo, sutuoktinio, Dievo, gydytojų, savęs ar ant bet ko kito. Kankina nežinia kas dėl to kalti, kodėl taip atsitiko. Pradedi prisiminti visus savo, artimųjų veiksmus ir ieškai bent menkiausio paaiškinimo. Bet jo dažniausiai nebūna. Baisiausia, kai gydytojai ieško priežasčių, ligų ar dar ko nors, kas galėjo paskatinti priešlaikinį gimdymą, o priežasčių, bent įtikinamų, niekas neranda. Visgi žmogui reikia atsakymų.
Ar žinoma, kas gali sukelti priešlaikinį gimdymą?
Priešlaikinio gimdymo priežastys nurodomos kelios. Tai yra įvairios infekcijos, nėščiųjų ligos, vaisiaus raidos sutrikimai, labai ankstyvas (iki 16 metų) arba vėlyvas (nuo 35 metų) nėštumas, socialiniai bei biologiniai veiksniai (alkoholis, rūkymas, sunkus darbas, kelionės, stresas). Tačiau tai yra tarsi baisi loterija. Vaikai anksčiau laiko gimsta tiek jaunoms, sveikoms, nerūkančioms, negeriančioms alkoholio ir visaip kitaip pavyzdingoms mamoms. Būna, kad vienus vaikus pagimdo sveikus ir laiku, o kitas jau gimsta anksčiau laiko, nors sveikata ar gyvenimo būdas būna nepakitę.
Kaip artimiesiems padrąsinti ir paguosti ankščiau laiko pagimdžiusią mamą?
Moterys yra labai skirtingos, tad vieno atsakymo nėra. Vienoms reikia daug bendravimo, artimųjų, ir joms baisu likti vienoms. Bet yra ir moterų, kurios užsiskleidžia savyje ir nenori nieko matyti iš pažįstamų. Bet svarbu, kad visos mamos gautų tinkamą pagalbą iš specialistų ir galėtų pabendrauti su kitomis likimo draugėmis.
Vaiko gimimas, laikoma didele švente, ar sveikinti ankščiau laiko pagimdžiusią mamą?
Ši dilema išties sukelia daug problemų, vaikas lyg ir gimė, bet ne visai džiaugsmingai. Teisingo vieno atsakymo į šią situaciją nėra. Geriausia apie tai atsargiai ir mandagiai užklausti vyro. Jis žinos, ką daryti. Bet būkite atsargūs, nereikia skubėti su dovanomis, vaiko ateities planavimu. Ypač jei vaikas gimė gerokai anksčiau, nei turėjo. Reikėtų su vyru pasitarti ir dėl mamos lankymo. Svarbu gerbti kiekvienos moters norus.
Ko dar vengti, kad neįskaudinti tėvų?
Nereikia apsimesti visažiniais ir norint praskaidrinti nuotaiką ar nuteikti optimistiškai, pasakoti, kaip bus ateityje. Susilaikykite nuo tokių komentarų. Reikia kalbėti optimistiškai, bet neskubėkite kalbėti apie grįžimą į namus. Pirmomis savaitėmis ar mėnesiais dar yra per daug neaiškumo. Tiesa, iš tėvų savijautos galima spręsti ir apie vaikelio sveikatą. Jei vaiko būklė stabili ir stiprėja, tėvai bus ramesni, mažiau įsitempę, bet jei vaikui negerai, sunku bus ir tėvams.
Kada tėvai jau ramiau gali atsikvėpti?
Ramiausia pasidaro tik vaikui atsistojus ant kojyčių ir pradėjus vaikščioti. O tai dažniausiai būna po metų ar pusantrų po vaikelio gimimo. Tiesa, sunkiausia pirmais mėnesiais, kol tėvai negali patys prižiūrėti savo vaiko. Kūdikiui išmokus kvėpuoti, jis perkeliamas į kitą skyrių. Kur jis toliau yra prižiūrimas. Dar vėliau sustiprėjęs kūdikis yra perduodamas prižiūrėti mamai. Nors čia atsiranda kūdikio laikymo džiaugsmas ir galimybė pagaliau su juo užmegzti ryšį, bet atsiranda ir daug įtampos, kad trapaus vaikelio gyvybė priklauso nuo tavęs. Jį reikia slaugyti, prižiūrėti, maitinti. Man dvynukus perdavė prižiūrėti, kai jie buvo tik 1,5 kilogramo svorio.
Kada reikia daugiausia artimųjų pagalbos?
Iš ligoninės grįžus į namus. Čia reikia ne tik prižiūrėti vaiką, kaip ir ligoninėje, bet dar prisideda ir namų ruošos darbai. Būtent juos atlikti geriausiai gali padėti artimieji. Visgi mamai vaiką reikia maitinti kas tris valandas visą parą. Tad mamai tikrai nėra kada tvarkytis. Reikia nepamiršti, kad anksčiau laiko gimęs naujagimis yra visos šeimos nelaimė. Sunku tiek mamai, tėvui ir kitiems vaikams. Ligoninėje yra lankymo valandos, artimieji negali būti visą laiką kartu. Nebent pavyksta išsinuomoti šeimos palatą.
