Išrinkti vardą, kuris vaiką lydės visą gyvenimą, – labai sunki užduotis. Straipsnio konsultantė – parapsichologė Lietuvos ezoterikų konfederacijos prezidentė ezoterikos dr. Elona Eleonora Petkelienė.
Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!
Vardą „atsineša”
„Nors mūsų naujagimei dukrytei – jau savaitė, vis dar negalime apsispręsti, kokį vardą jai duoti. Girdėjome, kad naujagimis pats parodo, kuris vardas jam patinka. Ar tai tiesa?”
Elona Eleonora Petkelienė: „Tikrai viena sunkiausių užduočių tėvams – išrinkti kūdikiui vardą, mat tai kartu ir linkėjimas būti laimingam bei sėkmingam. Išties vardą reikėtų rinkti atsakingai, mat jis kaip ir gimimo data lemia tam tikras charakterio savybes, gabumus ir duotybes, polinkius, santykius su aplinkiniais – vadinasi, ir žmogaus likimą.
Manoma, kad vaikas gimdamas „atsineša” ir savo vardą, tačiau ne visi tėvai linkę tai suprasti bei pripažinti ir nepaisydami savo naujagimio pavadina jį sau patinkančiu vardu. Vardas, kaip ir bet kuris kitas žodis, turi tam tikrus garsus, kurie vibruoja, bet žmogus kaip ir ultragarso tos vibracijos negirdi. Šios vibracijos sukelia tam tikras kūdikio reakcijas. Todėl patartina mažylį kalbinti, šaukti keliais vardais ir žiūrėti, kaip jis reaguoja. Į „savo“ vardą vaikelis atsiliepia guguodamas, šypsena. Taip jis ir parodo, kad jį kviečiate tinkamu vardu.”
Žiupsnelis istorijos
E.E.Petkelienė: „Senovėje (ikikrikščioniškais laikais) tėvai neskubėdavo rinkti vaikui vardo, o vadindavo mažybiniais („pieno”) žodeliais („mažyti”, „mažulėli”), stebėdavo, koks jų vaikas, pagal būdo savybes vardą ir duodavo.
Krikščioniškas požiūris, kad nekrikštytas vaikas gali neišgyventi, ir žinant ankstesnių amžių kūdikių mirtingumo statistiką, t. y. užaugdavo vos 50 proc. ar mažiau gimusių vaikų, suformavo tradiciją kuo anksčiau krikštyti ir bažnyčios knygoje (metrikoje) įrašyti vardą ir tai būdavo žinomi bibliniai vardai.
Neretai tėvai išrinkdavo vaikui vienokį vardą, tačiau kūmai (krikšto tėvai) pakeliui į bažnyčią vardą pamiršdavo ir užrašydavo savo sugalvotąjį.
Nuo 1564 m. Lietuvoje bažnyčia (Tridento susirinkimas) uždraudė registruoti vaikus lietuviškais vardais. Tad nuo tų laikų atsirado tradicija savo vaikams duoti šventųjų vardus.”
Kada duoti vardą
„Šiuo metu laukiuosi pirmagimės. Jau žinome, kad gims mergaitė, tad ją jau norėtųsi vadinti vardu. Ar gerai dar per nėštumą išrinkti kūdikiui vardą?”
E.E.Petkelienė: „Šiuolaikinės mamos neretai vaikeliui vardą sugalvoja dar jo besilaukdamos ir glostydamos pilvelį kalbina jį tuo vardu. Jeigu renkate vardą dar negimusiam kūdikiui, taip pat patartina stebėti vaisiaus reakcijas, bandyti pajusti, kaip reaguoja į sakomo vardo skambesį, vibracijas. Vaikutis, kuriam netinka vardas, tai parodo neramiais judesiais, o jeigu tuo vardu šaukiamas jaučiasi gerai, nesukeldamas jokio nepatogumo švelniai bilsnoja kojyte mamai į pilvą.
Pasitaiko, mama susapnuoja būsimo kūdikio vardą ir yra įsitikinusi, kad tai ženklas „iš aukščiau”. Vis dėlto reikėtų „pasitikrinti”: pabandyti pakalbinti pilvelio gyventoją šiuo vardu bei stebėti, kaip reaguoja. Nepatyrusiai, pirmakartei būsimai mamai ne visada lengva atskirti, kaip reaguoja kūdikis į tam tikrą vardą. Ko gero, kad neapsiriktų jį rinkdama, geriausiai iki gimimo vaikutį kalbinti švelniais žodžiais („mano mažyli”, „mažute”, „vaikeli”).
Gimęs kūdikis į vardo skambesį jau reaguoja aiškesniais judesiais, sugeba geriau parodyti, kuris vardas jam nepatinka, o kuris yra kaip tik jo.”
Išskirtinis vardas
„Norėtume savo būsimą kūdikį pavadinti kokiu nors išskirtiniu vardu. Ar tiesa, kad išskirtinio vardo savininkas daugiau pasiekia gyvenime”?
E.E.Petkelienė: „Tėvai iš pačių geriausių ketinimų savo vaikui išrenka išskirtinį vardą, tačiau tai, kas yra išskirtinis vardas, kiekvienas suprantame kitaip.
Vieniems toks išskirtinis vardas yra tas, kuris gali suteikti mažyliui tam tikrų savybių, pavyzdžiui, drąsos, narsos, tvirtybės (Drąsutis, Drąsius, Ąžuolas, Tvirbutas) arba tam tikrų charakterio bruožų, tarkime, Svaja, Laisvė, Meilutė, Ugnė, Gailius, Svajūnas.
Kitiems išskirtinis yra kuris nors istorinės asmenybės vardas, pavyzdžiui, Cezaris (Julijaus Cezario), Aleksandras (Aleksandro Makedoniečio) ir pan., Lietuvos kunigaikščių vardai – Vytautas, Skirgaila, Kęstutis. Duodami šiuos vardus tėvai tikisi, kad ir jų mažylis bus garsus ir tvirtas kaip ir vardo pirmtakai.
Pastebėjau, kad gana dažnai išskirtiniais vardais yra laikomi sudurtiniai vardai, sudaryti iš abiejų tėvų vardų, kino ar knygų herojų vardai arba apskritai keisti, negirdėti vardai (Alpis, Andajus, Aringas, Eldas, Einardas, Paskalis, Teiloras, Arneta, Armilė, Dorina, Deilana, Katalija, Neonika, Lugnė, Sumija). Kai manęs klausia tėvai, ar duoti savo vaikui tokį išskirtinį vardą, atsakau neigiamai, nes kaip tik tokie vardai ir pridaro daug bėdų. Kodėl? Nes dažniausiai jie visiškai neatitinka vaiko prigimties, nedera prie jo būdo, svarbiausia – „užkrauna” nereikalingą svetimo likimo naštą.
Kaip tik dėl šios priežasties neretai išskirtinių vardų savininkai turi daugiau psichologinių bėdų, kompleksų, negali sutarti su aplinkiniais, neranda vidinės ramybės ir jaučiasi nelaimingi, nors ir nesupranta, kodėl.”
Ilgas ar trumpas vardas?
„Mums su vyru labai patinka ilgi vardai, esame girdėję, kad žmonės, turintys ilgą vardą, ilgiau gyvena. Ar tai tiesa?“
E.E.Petkelienė: „Kai kurie tėvai tiki, kad vaikui geriausiai duoti ilgą vardą (4-5) skiemenų, mat didesnė tikimybė, kad toks vardas lems ilgaamžį gyvenimą. Tačiau neretai nutinka, kad toks vardas vaikui tampa našta. Ilgo vardo savininkas dažnai gyvenime sulaukia daugiau iššūkių, jam tenka įveikti daugiau užduočių.
Aš rekomenduoju vaikui duoti trumpą vardą, nes trumpi vardai pagal savo energiją stipresni. Ypač berniukams, kurie gyvenime turi būti stipresni.
Tiek moteriškuose, tiek vyriškuose trumpuose varduose užkoduota mažiau gyvenimo tikslų, tačiau jie yra labai svarbūs. Moterys, turinčios dviskiemenius vardus, pvz., Asta, Rasa, Rūta, Bitė, Mėta, yra racionalios, praktiškos, žino, ko nori gyvenime, ir nešvaistydamos laiko ir jėgų eina tikslo link.
Tad vardas neturėtų būti labai ilgas, ilgiausias galėtų būti triskiemenis. Vardų tyrėjai nagrinėja juos įvairiais būdais – pagal prasmę, numerologiškai versdami kiekvieną raidę skaičiumi arba runomis (senoviniu raštu). Taip pagal kiekvieno vardo skleidžiamas vibracijas, atspindinčias asmens charakterio bruožus, galima labiau pažinti save, sužinoti, kokie uždaviniai ir tikslai laukia.”
Ar derinti vardą prie pavardės?
„Labai gražu, kai vaiko vardas ir pavardė dera tarpusavyje arba prasideda ta pačia raide. Ar patartumėte derinti vardą prie pavardės?”
E.E.Petkelienė: „Visada gražiau skamba, kai vardas dera prie pavardės, tačiau dirbtinai nereikėtų derinti vardo prie pavardės arba ieškoti tik prie pavardės derančio vardo, kaip anksčiau minėjau, svarbiausia, ar pačiam vaikui tinka jo vardas.”
Vardų mados
„Ar verta paisyti vardų madų, kurios keičiasi kas kiek laiko? Kokie vardai tinkamiausi Lietuvoje gimusiems vaikams?”
E.E.Petkelienė: „Tam tikrų vardų sėkmę dažniausiai lemia daugumos požiūris ir nuomonė. Tarkim, vienais metais išpopuliarėja tautiniai lietuviški, pagoniški vardai, kitais metais – nelietuviški, bibliniai hebrajiški, kaip antai, Matas, Lukas, Jokūbas, Jonas, Adomas, Nojus. Negerai, kai vaikui duodamas vardas, kuris tuo metu yra „ant bangos”. Labai svarbu neskubėti, patyrinėti, pasidomėti, ką tas vardas reiškia.
„Smagu, kad dalis tėvų vis dar renkasi senuosius lietuviškus pagoniškus vardus, kurie pagal savo energiją tiko ir tebetinka mūsų vaikams.
Įdomu, kad daugelis tėvų krikščioniškus, hebrajų kilmės vardus vis dar laiko lietuviškais, pavyzdžiui, Paulius, Jonas, Dovydas, Benas, Nojus, Lukas, Matas, Ona, Lėja, Ieva, Morta ir kt.”
Dvigubi vardai
„Man labai patinka tradicija duoti vaikui du vardus, tačiau girdėjau nuomonę, kad dvigubas vardas varžo vaiko asmenybę. Kaip yra iš tiesų?”
E.E.Petkelienė: „Kai kurie tėvai, sekdami pietinių valstybių pavyzdžiu, duoda vaikui dvigubą vardą, tačiau taip elgtis nerekomenduoju, mat mūsų senoliai niekuomet dvigubais vardais nesivadino.
Labai dažnai tie du vardai visiškai nedera tarpusavyje, nes jų ir kilmė, ir skleidžiama vibracija yra skirtingos. Pvz., Birutė Gabrielė, Mėta Marija, Vismantas Paulius, Austėja Ona. Kaip matome, lietuviški vardai (Birutė, Mėta, Vismantas, Austėja) susieti su bibliniais vardais (Gabrielė, Marija, Paulius, Ona ) ir tai labai nevykęs derinys.
Mano nuomone, dvigubas vardas tarsi sudvejina žmogaus likimą, supriešina jį patį su savimi, jam tampa labai sunku suprasti, ko jis iš tiesų nori, ko siekia gyvenime.”
Kai vardas netinka
Dėl netinkamai parinkto vardo dalis žmonių nejaukiai jaučiasi, net varžosi, nes nesusitapatina su juo. Žiūrėk, ir draugai bei pažįstami pradeda vadinti kitu vardu. Būna, ir pats žmogus prisistato kitiems savo susigalvotu vardu. Pakviestas, pašauktas tuo netinkamu vardu, dažniausiai toks žmogus net nesureaguoja, neatsiliepia, tarsi būtų kviečiamas kitas asmuo. Sulaukusiems pilnametystės LR įstatymai leidžia pasikeisti vardą, jei turimas vardas trukdo gyventi.