Išvydus teigiamą nėštumo testą, daugumai moterų pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis.
Jos staiga pradeda nesuskaičiuojamą galybę kartų bėgioti į tualetą, pamiršta, kur pasidėjo raktus, nors laiko juos rankoje, dešimtą valandą ryto užmiega darbe, pavalgiusios jaučiasi kaip prikimštos, o vos po dešimties minučių vėl miršta badu. Keičiasi oda, slenka plaukai, per metus tenka įsigyti trijų skirtingų dydžių kelnaites – taip, nėštumas moters kūnui yra didžiulių pokyčių metas.
Per devynis mėnesius moteris patiria galybę didžiausių fiziologinių transformacijų, kurios vienintelę apvaisintą ląstelę paverčia alkanu verkiančiu kūdikiu. Siekdami patenkinti naujus biologinius tiek motinos, tiek besivystančio kūdikio poreikius, daug organų ima funkcionuoti kitaip. Pavyzdžiui, kad kūdikis galėtų augti, kepenys pradeda gaminti 25–35 proc. daugiau riebalų. Riebalai, dar kitaip vadinami lipidais, kaupiami kaip energijos atsargos. Nėščios motinos organizmas natūraliai pakoreguoja kepenų metabolizmą, kad energijos užtektų ir augančiam vaisiui, ir pienui gamintis pagimdžius. Kaip kepenys, taip į naują būklę reaguoja ir nėščiosios mikrobiota. Žinovai mano, kad šie pokyčiai iš tiesų yra normalus fiziologinis prisitaikymas embrionui auginti. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad nėščios moters mikrobiota trečiąjį trimestrą būna labai panaši į nutukusio žmogaus mikrobiotą (tikra muzika kiekvienos nėščiosios ausims…). Dar daugiau: perkėlus vaikingos pelės vėlyvo nėštumo mikrobiotą steriliai pelei, toji priaugo daug svorio, nors ėdė tiek pat kiek anksčiau ir nebuvo vaikinga. Šis tyrimas buvo atliktas dr. Ruthos Ley – vienos iš aktyviausiai mikrobiotą tyrinėjančių mokslininkių – laboratorijoje, Niujorko Kornelio universitete. Jos manymu, nėštumo pabaigoje organizmui trūksta energijos, tad tuo metu jis naudojasi mikrobioma kaip energijos gamybos fabrikėliu ir priauga svorio motinos ir kūdikio naudai.
Nėštumo pabaiga, kai ima augti vaisiaus svoris, o moteris ima ruoštis žindant išeikvoti sukauptą energiją – pats geriausias metas tokiems didžiuliams mikrobiotos pokyčiams. Per tą patį devyniasdešimt vienos nėščiosios tyrimą (kol kas didžiausią tokio pobūdžio tyrimą) kai kurios bakterijų rūšys, dominavusios trečiajame nėštumo trimestre, aptiktos ir tų moterų mėnesio amžiaus kūdikių organizmuose. Peršasi mintis, kad nėštumo metu organizmo mikrobiota labai keičiasi tam, kad dauguma bakterijų persiduotų naujagimiui. Žavi prielaida – veikiausiai moters organizmas ir mikrobiota per nėštumą bendradarbiauja, nes abiems naudinga susilaukti kūdikio. Genetiniu požiūriu vaikams perduodame savo genus; mikrobiologiniu – naujagimis yra naujutėlaitis nekilnojamasis turtas, į kurį gali persikelti ir daugintis mikrobų genai.
Kitas neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad mikrobiotos pokyčiai nėštumo metu proporcingi moters priaugtam svoriui. Amerikos medicinos instituto duomenimis, normalaus svorio moteris per nėštumą turėtų priaugti 12–18 kg svorio, liesa – 14–20 kg, o apkūni – tik 7–12 kg. Moterų, kurios svorio priauga daugiau, mikrobiota pasikeičia išskirtinai. Jei kūdikis paveldi daugumą motinos mikrobų, o kai kurie iš jų skatina antsvorį, ar reikia rūpintis, kad savo vaikams neperduotume nutukimą skatinančių mikrobų? Deja, taip. Nėščios moterys turi stebėti savo svorį, ypač per paskutinį trimestrą. Nutukimas yra sudėtinga būklė, atsirandanti tiek dėl genetinių, tiek ir dėl aplinkos veiksnių (įskaitant ir mikrobinius). Tačiau regis, kad net ir tada, jei žmogus linkęs tukti genetiškai, mikrobai suvaidina savo vaidmenį. Logiška, nes mikrobai tiesiogiai dalyvauja organizmo maisto skaidymo ir riebalų kaupimo procesuose.
Jei manote, kad jūsų, vidurnaktį lendančio į šaldytuvą, niekas nemato, klystate. Mikrobai visą laiką stebi, ką valgome, nes tai juos veikia tiesiogiai! Gera žinia tokia: kaip netinkamai maitindamiesi lepiname nutukimą skatinančius mikrobus, taip sveikai maitindamiesi galime prisiauginti ir naudingų. Nors mokslininkai dar neišsiaiškino, kokie tiksliai mikrobai susiję su lieknu kūno sudėjimu, įrodyta, kad įvairi mityba, susidedanti iš vaisių, daržovių bei skaidulų, skatina formuotis kitokią mikrobiotą, būdingą liekniems (ir sveikiems) žmonėms. Tad jūs ir jūsų mikrobiota esate tai, ką valgote. Ko gero, nėra geresnio meto paisyti, ką valgote, nei nėštumas. Jei šiuo gyvenimo periodu moteris netinkamai maitinasi, nesveikai išstorėja, yra didelė tikimybė, kad per tai ir vaikui ateityje bus sunku kontroliuoti svorį. Tad kai kitą kartą eisite pro saldumynų automatą, neklausykite savo smaližių mikrobų. Verčiau pamaitinkite tuos trilijonus, kurie meldžia verčiau įsimesti į burną vaisiaus gabalėlį.
Ištrauka iš dr. B. Brett Finlay ir dr. Marie-Claire Arietta knygos „(ne)VALGYK nuo žemės!“
Jei manote, kad nuolatos plaunamos rankos, išblizgintos namų pakampės ir sterilūs indai yra geriausia, ką galite pasiūlyti savo vaikui, ši knyga jūsų požiūrį apvers aukštyn kojomis. Dar niekada vaikai nebuvo auginami tokioje iššvarintoje, perdėtai higieniškoje ir maksimaliai dezinfekuotoje aplinkoje. To rezultatas – išderinta gerųjų bakterijų pusiausvyra, lemianti įvairiausius sveikatos sutrikimus: nuo nutukimo, diabeto, astmos iki alergijos ir net autizmo. Taip tvirtinantys knygos autoriai – mikrobiologijos ir imunologijos profesorius B. Brett Finlay bei pediatrė dr. Marie-Claire Arietta – remiasi ne tik savo ilgamete patirtimi, bet ir kolegų mokslininkų darbais bei tyrimais, įrodančiais, kad mažyliui būtina aplinkoje susidurti su įvairiais mikroorganizmais.
