Negimdinis nėštumas – tai rimta ir pavojinga būklė, apie kurią dažnai kalbama per mažai. Nors ši diagnozė paliečia tik apie 1–2 procentus visų nėštumų, ji gali kelti rimtą pavojų moters sveikatai ir net gyvybei. Todėl labai svarbu žinoti, kokie yra pirmieji simptomai, priežastys bei kada kreiptis pagalbos.
Kas yra negimdinis nėštumas?
Įprasto nėštumo metu apvaisintas kiaušinėlis keliauja į gimdą, kur prisitvirtina ir ima vystytis. Negimdinis nėštumas įvyksta tuomet, kai kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje, o kitur – dažniausiai kiaušintakyje, rečiau kiaušidėje, pilvo ertmėje ar gimdos kaklelyje.
Kadangi šios vietos nėra pritaikytos vaisiaus vystymuisi, toks nėštumas negali tęstis, o negydomas – kelia rimtą pavojų moters gyvybei.
Pirmieji negimdinio nėštumo simptomai
Iš pradžių simptomai gali būti labai panašūs į įprasto nėštumo požymius:
- mėnesinių nebuvimas,
- jautrios krūtys,
- nuovargis,
- lengvas pilvo tempimas.
Tačiau po kelių savaičių pasireiškia specifiniai simptomai, kurie rodo, kad nėštumas vyksta ne gimdoje:
- Aštrus, vienpusis pilvo ar dubens skausmas,
- Kraujavimas iš makšties (dažnai silpnas ar tamsiai rudas),
- Skausmas pečių srityje (kai plyšta kiaušintakis ir kraujas dirgina diafragmą),
- Galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas – ženklas, kad galėjo prasidėti vidinis kraujavimas.
Jei atsiranda bent vienas iš šių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją arba kviesti greitąją pagalbą.
Kas sukelia negimdinį nėštumą?
Dažniausia priežastis – sutrikęs kiaušinėlio judėjimas kiaušintakiu, dėl kurio jis „užstringa“ ir prisitvirtina dar nepasiekęs gimdos. Tai gali lemti:
- Ankstesnės dubens ar kiaušintakių infekcijos,
- Lytiniu keliu plintančios ligos (pvz., chlamidiozė),
- Kiaušintakių operacijos ar randai po uždegimų,
- Spiralės (IUD) naudojimas,
- Hormoniniai sutrikimai,
- Rūkymas, kuris mažina kiaušintakių raumenų veiklą.
Kai kuriais atvejais priežasties nustatyti nepavyksta, tačiau rizikos veiksnių žinojimas gali padėti laiku pastebėti problemą.
Kaip diagnozuojamas negimdinis nėštumas?
Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami keli tyrimai:
- Ultragarsas – parodo, ar gimdoje yra vaisius, ar nėštumas vystosi kitur;
- Kraujo tyrimas – matuojamas hormono hCG kiekis (jei jis auga lėčiau nei įprastai, tai gali rodyti negimdinį nėštumą);
- Kai kuriais atvejais – laparoskopija, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti kiaušintakius.
Gydymas: kaip elgiamasi nustačius negimdinį nėštumą
Gydymas priklauso nuo nėštumo stadijos ir moters būklės.
- Vaistinis gydymas (metotreksatas) – taikomas, kai nėštumas nustatomas anksti ir nėra vidinio kraujavimo. Vaistas sustabdo vaisiaus augimą, o organizmas jį natūraliai pašalina.
- Chirurginis gydymas – atliekamas, kai kiaušintakis plyšta arba gresia vidinis kraujavimas. Paprastai tai daroma laparoskopijos būdu, siekiant pašalinti pažeistą audinį ar kiaušintakį.
Ar galima pastoti po negimdinio nėštumo?
Taip, dauguma moterų po negimdinio nėštumo gali sėkmingai susilaukti vaikų. Jei pažeistas tik vienas kiaušintakis, kitas dažniausiai lieka visiškai funkcionalus. Vis dėlto rekomenduojama:
- palaukti bent 3–6 mėnesius iki kito pastojimo,
- pasitarti su ginekologu dėl tyrimų ir sveikatos būklės,
- pasirūpinti infekcijų prevencija ir mesti rūkyti, jei tai aktualu.
Kada nutrūksta negimdinis nėštumas?
Negimdinis nėštumas dažniausiai nutrūksta spontaniškai tarp 6 ir 10 nėštumo savaitės, kai vaisius nustoja vystytis dėl netinkamos prisitvirtinimo vietos. Kiaušintakis ar kita vieta, kur įsitvirtino kiaušinėlis, negali išsiplėsti tiek, kiek reikėtų vaisiui augti, todėl audiniai plyšta, sukeldami kraujavimą ir stiprų skausmą. Tokiu atveju nėštumas nutrūksta savaime, tačiau dažnai tai lydi vidinis kraujavimas, kuris gali būti pavojingas gyvybei. Todėl, jei pasireiškia aštrus pilvo skausmas, galvos svaigimas ar silpnumas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ar kviesti greitąją pagalbą. Laiku suteikta medicininė pagalba gali išgelbėti moters sveikatą ir išvengti rimtų komplikacijų.
Negimdinis nėštumas: ar rodo testas?
Taip, nėštumo testas dažniausiai rodo teigiamą rezultatą ir esant negimdiniam nėštumui, nes organizmas vis tiek gamina hormoną hCG (žmogaus chorioninį gonadotropiną) – tą patį, kurį aptinka testai. Tačiau tokio nėštumo metu hCG kiekis kyla lėčiau nei įprasto nėštumo atveju, todėl testas gali būti silpnai teigiamas arba rodantis neryškią antrą juostelę. Be to, simptomai (pvz., pilvo skausmas, kraujavimas ar galvos svaigimas) dažnai pasireiškia dar prieš atliekant testą. Jei testas teigiamas, tačiau ultragarsas nerodo vaisiaus gimdoje, būtina nedelsiant atlikti papildomus tyrimus, kad būtų galima atmesti ar patvirtinti negimdinį nėštumą.
Negimdinis nėštumas: hCG
Hormoną hCG (žmogaus chorioninį gonadotropiną) organizmas pradeda gaminti iškart po apvaisinto kiaušinėlio prisitvirtinimo, todėl jo kiekis kraujyje ar šlapime yra vienas pagrindinių nėštumo rodiklių. Tačiau negimdinio nėštumo atveju hCG lygis kyla lėčiau nei įprasto nėštumo metu. Paprastai sveiko nėštumo metu šis hormonas padvigubėja kas 48–72 valandas, o negimdinio – didėjimas būna ženkliai lėtesnis arba visai sustoja. Dėl to gydytojai dažnai atlieka kelių dienų intervalais kartojamus hCG tyrimus, kad įvertintų nėštumo vystymąsi. Jei hCG kiekis neauga normaliai ir ultragarsu vaisius nematomas gimdoje, kyla įtarimas dėl negimdinio nėštumo. Tokia situacija reikalauja skubios medicininės apžiūros ir gydytojo sprendimo dėl tolesnių veiksmų.
Emocinė pusė – ne mažiau svarbi
Negimdinis nėštumas dažnai palieka ne tik fizinį, bet ir emocinės traumos pėdsaką. Sielvartas, kaltės jausmas ar baimė dėl ateities yra natūralūs. Tokiu metu labai svarbu nebijoti kreiptis psichologinės pagalbos, kalbėtis su partneriu, šeima ar specialistais.
Negimdinis nėštumas – pavojinga, tačiau laiku diagnozuota būklė gali būti sėkmingai išgydoma. Pirmieji simptomai, tokie kaip vienpusis pilvo skausmas ir kraujavimas, neturėtų būti ignoruojami. Kuo greičiau kreipiamasi į medikus, tuo didesnė tikimybė išsaugoti moters sveikatą ir vaisingumą.
