Dažna moterų nevaisingumo priežastis yra bakterijų chlamidijų sukeliama infekcija. Kodėl iki šiol daug kas iš mūsų nėra girdėjęs apie šią klastingą ligą?
Chlamidiozė – kokia tai liga?
Chlamidiozė yra viena dažniausiai lytiniu keliu plintančių ligų pasaulyje, kurią sukelia bakterija Chlamydia trachomatis. Tai viena iš nevaisingumo priežasčių, ypač, kai infekcija buvo daug metų negydyta. Įvairių apklausų duomenimis, daug respondentų, ypač jauno amžiaus, nėra girdėję apie šią ligą. Ir tai gali turėti rimtų padarinių.
Užsikrėtusiųjų chlamidioze skaičius sparčiai didėja – per praėjusius dešimt metų jis išaugo daugiau nei trečdaliu. Užsikrėtę yra maždaug 10 proc. vyresnių nei 14 metų amžiaus jaunuolių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvos gyventojų sergamumas chlamidioze 2011 metais, palyginti su 2010 m. sumažėjo – užregistruota 343 chlamidiozės atvejų (2010 m. – 367). Kiek sergančiųjų šia liga nepatenka į oficialią statistiką, galima tik spėti. Ši liga yra ypač klastinga, nes 80 proc. infekuotų moterų ir 50 proc. infekuotų vyrų nejaučia jokių simptomų.
Kaip aš galiu užsikrėsti?
Kaip ir kitomis lytiniu keliu plintančiomis ligomis, taip ir chlamidioze pirmiausia užsikrečiama per nesaugius lytinius santykius. Tačiau užsikrėsti galima ir petingo ar oralinio sekso metu. Chlamidiozė gali būti priešlaikinio gimdymo priežastimi. Sergančios chlamidioze nėščiosios infekciją gali perduoti naujagimiui. Gimdymo metu užsikrėtęs naujagimis gali susirgti plaučių uždegimu ar akių infekcija.
Simptomai, kurių… nėra
Chlamidijų bakterijos dažnai metų metus „žiemoja“, t.y., niekaip nepasireiškia, ir vėl prabunda. Simptomai, jei jų apskritai būna, pasireiškia praėjus 1-3 savaitėms po užsikrėtimo, po daugelio mėnesių arba, kaip dažniausiai pasitaiko – niekada. Galimi ligos požymiai vyrams yra deginimas šlapinantis, moterims – pagausėjusios išskyros, pilvo apačios skausmai ar kraujavimas tarp mėnesinių.
Kokių padarinių infekcija turi vyrams ir moterims?
Jei infekcija nenustatoma laiku, padariniai gali būti skaudūs. Dėl ligos apatinėje pilvo dalyje susiformuoja į voratinklį panašios sąaugos, kurios sukelia uždegimus, chroniškus pilvo skausmus ir dažnai turi neigiamos įtakos vaisingumui.
Chlamidiozė gali pažeisti gimdos kaklelį, pereiti į gimdą, kiaušintakius ir kiaušides. Kai chlamidijos patenka į kiaušintakius, jie tarsi „suklijuojami“, ir kiaušinėliai iš jų nepatenka į gimdą. Tačiau jei kiaušintakiai ir lieka pralaidūs, jie dėl infekcijos ir mikroskopinių surandėjimų yra taip pakenkti, kad negali atlikti savo funkcijų. Tada moterys negali natūraliai pastoti, joms dažniausiai lieka tik vienas būdas – apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro). Taikant šį metodą, kiaušinėliai paimami iš kiaušidžių, apvaisinami mėgintuvėlyje ir įsodinami į gimdą.
Vyrams chlamidijos gali patekti į gilesnius šlapimo ir lyties organus, taip sukeliant sėklidės, sėklidės prielipo, prostatos uždegimus ar šlapimo takų susiaurėjimą. Retais atvejais gali pasireikšti sąnarių ar akių uždegimas.
„Alergija“ bakterijai
Į dar vieną chlamidiozės komplikaciją didesnis dėmesys atkreiptas tik pastaraisiais metais: jei infekcija nėra gydoma antibiotikais, organizme dažnai išsivysto savotiška “alergija” tam tikroms bakterijos struktūroms. Ar tokia „alergija“ išsivystė, galima diagnozuoti tik po specialių tyrimų. Jei „alergija“ yra, problemų gali kilti ir ūmios chlamidiozės atveju, pavyzdžiui – pasireikšti reumatiniai susirgimai. Dėl tokios „alergijos“ gydymo bendros medikų nuomonės kol kas nėra.
Gydoma antibiotikais
Tyrimas, kurio metu nustatoma, ar sergama chlamidioze, yra nesudėtingas. Moteriai tepinėlis paimamas iš makšties ar gimdos kaklelio srities, vyrams – šlaplės. Chlamidiozė gydoma antibiotikais, kurie skiriami abiems partneriams šeimoje. Gydymo metu rekomenduojama atsisakyti lytinių santykių.
