Kosulys – tai refleksas, kuris padeda organizmui iš kvėpavimo takų pašalinti dulkes, svetimkūnį ir išskyras. Jis – tarsi organizmo sarginis šuo, saugantis nuo įsibrovėlių.
Ar kosėja naujagimiai ir kūdikiai?
Naujagimio nervų sistema dar nebrandi, raumenys dar neišsivystę, kad galėtų gerai atsikosėti ir iš kvėpavimo takų išmesti svetimkūnį. Todėl pirmą gyvenimo mėnesį kūdikis kosėja itin retai. Kūdikis jau moka kosėti 2-3 mėnesių amžiaus. Tačiau jei gimė neišnešiotas ar dėl kitų priežasčių jo raumenų tonusas per mažas, tada kosulio refleksas gali būti prislopintas.
Kodėl kosėja?
Mažam vaikui kosulį dažniausiai sukelia virusinės kvėpavimo takų ligos. Mūsų aplinkoje yra apsčiai įvairių virusų, tūkstančiai rūšių. Su labiausiai paplitusiais vaikelis susiduria dar iki mokyklos. Dalis virusų sukelia tik lengvą sloga, kosulį, o kiti gali būti laringito priežastis. Juo sergant vaiką kamuoja stiprus, sausas, „lojantis“ kosulys. Vaikas gali smarkiai kosėti, kai gerklę apima virusinis arba bakterinis uždegimas ir parausta gerklė, kai uždegimas nukeliauja į bronchus ar plaučius. Gana dažna kosulio priežastis būna ir astma.
Skirtingos kosulio rūšys
Kosulys gali būti duslus, sausas, drėgnas, priepuolinis, ūmus ir lėtinis arba vaikas gali tik lengvai kosčioti. Patyrusio gydytojo ausis gali nustatyti, iš kurios kvėpavimo takų vietos vaikas kosėja ir kokia galima negalavimo priežastis.
Drėgnas kosulys. Šį kosulį sukelia gleivės, kurių nosiaryklėje atsiranda sergant įvairiomis virusinėmis kvėpavimo takų ligomis (sinusitu, bronchitu, plaučių uždegimu ir kt.). Organizmas stengiasi tas gleives pašalinti. Drėgną kosulį medikai vadina produktyviu ir slopinti nepataria. Drėgnas kosulys gali būti ne tik iš viršutinių kvėpavimo takų, bet ir iš apatinių, pvz., sergant plaučių uždegimu. Gleivės kemša alveoles ir kosulį reikia skatinti, kad vaikas atsikosėtų. Drėgną, stiprų kosulį reikia stengtis palengvinti.
Sausas kosulys. Jį sukelia laringitas, astma, obstrukcinis bronchitas, tracheitas, svetimkūnis, sausas patalpų oras. Sausas kosulys gali būti „šaudantis“, o jei uždegimas apima trachėją – duslus, tarsi sklistų iš statinės. Jei vaikas sausai kosėja užspringęs, kosulį reikia skatinti, kad svetimkūnį iškosėtų. O jei serga laringitu, dažniausiai reikia slopinti, kad vaikas nepervargtų. Ir tai tik pirmas kelias dienas, kai labai vargina. Vos tik atsiranda išskyrų, kosulio nebegalima slopinti, priešingai, reikia skatinti.
Kaip padėti kosėjančiam vaikui?
Pirmiausia vaikas turi gerti daug skysčių. Labai tinka ne tik vanduo, bet ir arbatos. Tinka vaistinėje parduodamos pastilės, jų galima duoti jau 3–4 m. mažyliui.
Ant gerklės galima uždėti šildomąjį kompresą, o specialiais tepaliukais su eukaliptų aliejumi (ar kitomis gydomosiomis medžiagomis) pastimuliuoti padukų refleksinius taškus, taip pat įtrinti krūtinę. Garuodami aliejai tuo pačiu metu padeda lengviau kvėpuoti, atkemša nosį, būna paparasčiau atsikosėti. Nereikėtų įtrinti prieš einant į lauką, galima tik prieš nakties ar dienos miegą arba kai ramiai žaidžia namuose. Ūgtelėjęs vaikas prieš naktį gali pamirkyti kojas šitoje druskų vonelėje.
Kada pas gydytoją?
Kūdikio būklę gydytojas turi patikrinti jau pirmą ar antrą kosėjimo dieną, nes vaiko savijauta gali labai greitai pablogėti, prasidėti bronchitas, ausų ar net plaučių uždegimas. Vyresnį nei 1 metų kosėjantį, bet nekarščiuojantį vaiką gydytojas gali apžiūrėti po kelių dienų. Jei mažylis stipriai tebekosėja, gydytojas gali skirti specialių, iš vaistažolių pagamintų vaistų kosuliui palengvinti. Tokių vaistų veiklioji medžiaga yra taip pat vaistažolės, bet jie priskiriami vaistams. Todėl jų dažniausiai skiria gydytojas, o vaistininkas gali patarti tik silpnesnių mikstūrų.
Jei valgantis kūdikis staiga pradeda kosėti, mėlynuoja, dūsta, šalia esantis tėtis ar mama turėtų suteikti pagalbą ir tuoj pat kviesti medicinos pagalbą, nes tai gali būti springimo požymis. Taip pat jei vaikas susirgo laringitu, kosulys yra spazmuojantis arba mažylis švokščia ir niekada dar nebuvo nustatyta astma, reikia skubiai suteikti tinkamą medicinos pagalbą. Švokštimas – jau ne kosulys, o dusulys, vaikui sunku įkvėpti oro. Tai pavojinga.
Varginantis kosulys
Kosėjantis vaikas kartais gali apsivemti, nes yra dirginama jo gerklė. Kai kurių vaikų gerklė labai jautri ir žiaukčiojimo refleksas stiprus, todėl net ir ją apžiūrint gali žiaukčioti ir apsivemti. Šie vaikai ir kosėdami apsivemia dažniau. Taip pat yra ligų, kurioms būdingas kosulys ir vėmimas, viena jų – kokliušas. Vemti vaikas gali ir tada, kai ligą sukelia atipiniai mikrobai (pvz., mikoplazmos, chlamidijos).
Kartais kosulys vargina labiau naktį, o ne dieną, nes žmogaus organizme yra dvi nervų sistemos – simpatinė ir parasimpatinė. Jautraus vaiko parasimpatinė sistema naktį suaktyvėja, todėl atsiranda stipresnių požymių. Be to, gulinčiam sloguojančiam ir kosėjančiam vaikui sunkiau kvėpuoti. Todėl vaiko lovos galvūgalį reikia pakelti maždaug 30 laipsnių kampu, kad galva ir pečiai būtų šiek tiek aukščiau.
