Ar gali būti, kad gimus antram vaikeliui namuose tvyro taika ir ramybė?
Yra mamų, kurios teigia, kad gimus antram vaikeliui vyresnėlis nerodo jokio pavydo, priešingai, myli ir globoja savo sesutę ar broliuką. Kitos mamos girdėdamos tokius pasakojimus puola į neviltį, nes jų vyresnėliai ant jaunėlio kaip tik pyksta: muša, kandžioja.
Konsultuoja psichologė Simona Pavliučenko.
Pasak psichologės, gimus antram vaikeliui rūpesčių namuose pasipila tarsi iš gausybės rago, o pirmagimis gali elgtis trejopai.
Vyresnėlis tarsi „sumažėja“
Prieš kurį laiką kalbėjomės su mamomis, kurios teigė, kad jų pirmagimiai tarsi sumažėjo gimus broliukui ar sesutei. Vieni prašė čiulptuko, kiti norėjo sėstis ant puoduko, nors jau mokėjo naudotis tualetu. Mamos klausė, ar toks vyresnėlių elgesys yra normalus.
Visiškai natūralu, kad gimus antram vaikeliui pirmagimis tarsi sumažėja (regresuoja). Tas, kuris jau mokėjo naudotis puoduku, staiga užsigeidžia sauskelnių, o gebantis gerti iš puoduko paprašo buteliuko ar net mamos krūties. Taip vyresnėlis bando prisitaikyti prie naujų aplinkybių, suprasti, kas įvyko. Be abejo, gimus antram vaikeliui, mama nebegali viso savo laiko skirti vyresnėliui – šis tai mato ir „sumažėdamas“ tarsi prašo būti nešiojamas, myluojamas taip pat, kaip ir jo visai mažas broliukas.
Regresuoti, arba sumažėti, šeimoje gimus antram vaikeliui gali ne tik mažas vaikutis, bet ir pradinukas arba ir dar vyresnis vaikas. Reikia suprasti tokį elgesį, juk antragimio gimimas pirmajam ir iki šiol vieninteliam šeimos vaikui yra įtampa. Jausdami įtampą net ir mes, suaugusieji, norime būti mažesni, globojami, kad artimas žmogus priglaustų, atneštų arbatos į lovą. Mes nesigulame į lopšį, tačiau labiau tikimės meilės, rūpesčio, atsidavimo… Mažas vaikas kitaip nemoka pasakyti, kaip jaučiasi ir ko nori, kaip tik „sumažėdamas“ ir tarsi pavirsdamas visai mažu kūdikiu, kurį mama laiko ant rankų, čiūčiuoja ir nešioja. Vyresnėlio regresas rodo, kad jam trūksta mamos dėmesio, jos globos.
Kaip elgtis?
Labai svarbu, kad pasakytumėte vyresniam savo vaikui: „Aš suprantu, kad tau norisi pabūti mažiuku, bet aš tave myliu tokį, koks esi. Man labai smagu su tavimi piešti, vartyti knygutes.“ Taip parodysite vaikui, kad vertinate tuos jo gebėjimus, kurių dar neturi mažylis, kitaip tariant, vyresnio vaiko amžiaus privalumus. Jeigu pirmagimis jaus, kad juo didžiuojatės, nenorės nei čiulptuko, nei „daryti“ kelnes – norės būti toks, koks mamai patinka. Vis dėlto reikia laiko, kol vaikutis apsipras su naujuoju gyvenimu, ir jo regresas gali tęstis dvi-keturias savaites.
Vyresnis agresyviai elgiasi su jaunėliu
Kartais pirmagimis su ką tik parvežtu iš ligoninės naujagimiu elgiasi agresyviai. Stengiasi trinktelėti barškučiu per galvytę ar suspaudžia mažiuką taip, kad šis pravirksta. Ar tai iš pavydo? Ar nieko keista, kad net dvylikametis skriaudžia mažėlį?
Pyktis ir pavydas yra normalūs jausmai. Nereikia tikėtis, kad gimus antram vaikeliui pirmas nepyks arba nepavydės tėvų dėmesio. Taip tikrai nebus. Labai svarbu parodyti vyresniam vaikui, kad suprantate, jog jis pyksta. Negalima sakyti: „Nepyk“, nes tai reiškia tą patį, ką „nejausk“, o vaikas nejausti negali. Ir vėl patartina aiškinti, kad suprantate jo jausmus, ir parodyti, kad jį mylite. Labai svarbu neuždrausti vyresnėliui pykti, nes neturėdamas kur dingti šis jausmas gali sukelti vaiko destruktyvų (blogą) elgesį (pavyzdžiui, vyresnis vaikas grius ant grindų, spardysis, kandžiosis ir pan.) arba net kitokius požymius: pilvuko skausmus, viduriavimą, kokias nors kitas ligas. Kad ir koks amžiaus skirtumas tarp vaikų bus – 3, 7 ar 12 m., vyresnis vaikas neišvengiamai jaus pyktį. Vis dėlto kuo pirmagimis vyresnis, tuo geriau sugebės susitvarkyti su neigiamais jausmais ir greičiausiai neskriaus mažylio. Galbūt mokykloje ims labiau konkuruoti su klasės draugais arba susiras kokios nors kitos veikos ir neparodys tėvams, kad pyksta dėl to, jog gimė brolis ar sesutė.
Kaip elgtis?
Jeigu pirmagimis elgiasi agresyviai ir bando nuskriausti savo broliuką ar sesutę, pasakykite jam: „Aš matau, kad tu pyksti, tačiau mušti ir žnaibyti brolio negalima.“ Galbūt vaikui pakaks to, kad jūs suprasite jį ir staiga užplūdusius neigiamus jausmus, ir liausis skriaudęs mažylį. Vis dėlto ikimokyklinukas greičiausiai nesugebės suvaldyti savo pykčio, todėl nepalikite vaikų vienų – stebėkite, kaip vyresnėlis elgiasi su mažyliu, ir reaguokite, jeigu elgsis netinkamai. Tik jokiu būdu nepiktai – švelniai, gražiai aiškinkite, kaip galima elgtis, o kaip ne. Jeigu vyresnis vaikutis jaunėlį skriaudžia ilgiau nei dvi-tris savaites – ir tai daro kasdien, galbūt reikėtų ieškoti specialistų pagalbos.
Vyresnis vaikas taip myli broliuką, kad per stipriai jį suspaudžia
Kartais vyresnis vaikas labai nori parodyti, kaip myli jaunėlį, ir bučiuoja jį, apkabina taip stipriai, kad šis pradeda verkti. Ar gali pirmagimis iš didelės meilės nuskriausti ką tik gimusį broliuką ar sesutę?
Vyresnis vaikas didžiulę meilę gali rodyti todėl, kad išties labai laukė broliuko, tačiau gali būti ir kitaip. Vyresnėlis žino, kad negalima skriausti mažylio, nes mama vis prašo jį mylėti, tad nusprendžia mylėti taip, kad skaudėtų. Toks elgesys taip pat yra visiškai normalus ir nereikia jo išsigąsti.
Kaip elgtis?
Jeigu jaučiate, kad pirmagimis savo meilę mažam kūdikiui rodo iš pavydo, pasakykite, kad suprantate jo jausmus, ir pakartokite, kad abu savo vaikus mylite vienodai. Jeigu neapskaičiuoja savo jėgų, nes nori parodyti nuoširdžią meilę mažajam broliui, pasakykite: „Aš žinau, matau, kad tu labai myli savo broliuką, tačiau jeigu šis verkia, spaudi jį per daug. Pasistenk apkabinti švelniau.“
Pabūkite su vyresnėliu vienu du
Kiekviena mama pati geriausiai žino, kokio dėmesio reikia jos vyresniajam vaikui. Vis dėlto kiekvienam vaikui bent retkarčiais norisi „visos” mamos tik sau. Tad jeigu matote, kad pirmagimis rodo didžiulį pavydą ar pyktį, skirkite laiko tik jam. Nueikite kartu į kiną, teatrą ar pan. Namuose, kol tėtis migdo mažiuką, pažaiskite su vyresniuoju. Būtinai skatinkite vyresnio vaiko gerą elgesį – pagirkite, kai susitvarko kambarį, paruošia pamokas, gražiai nupiešia piešinėlį. „Labai sunku surasti vieną vienintelį patarimą, kuris tiktų visoms mamoms. Manau, svarbiausia, stebėti ir tiesiog išgirsti savo vyresnįjį vaiką“, – sako S.Pavliučenko.
Tėvų iliuzijos
Planuodami antrąjį vaikelį tėvai stengiasi kuo geriau paruošti pirmagimį ir tikisi, kad šis iškart pamils broliuką arba sesutę, o namuose vyraus ramybė. Labai dažnai pamatę, kad jiems nepavyko, kremtasi, kad ką nors ne taip padarė, kaltina save dėl vaikų nesutarimų. Kad ir kaip tėvai stengtųsi, neįmanoma taip paruošti vyresnio vaiko, kad jis nepavydėtų jaunėliui tėvų meilės bei dėmesio. Neįmanoma išvengti konfliktų, pavydo scenų ar vyresniojo „sumažėjimo”. Tad lieka su tuo susitaikyti ir kantriai rodyti vyresniam vaikui, koks jis šaunuolis, kaip su juo įdomu žaisti.
Po kelių savaičių vaiko elgesys turėtų pasikeisti į gera ir tik retkarčiais prasiveržti pykčio ar pavydo priepuoliai. Be abejo, reikia ruošti vyresnį vaiką – pasakoti jam, kad turės brolį, galima netgi nupiešti kūdikį ir parodyti, koks jis bus, pafantazuoti, kaip visi leisite laiką.
Gali būti, vaikas klaidingai įsivaizduoja, kaip atrodys jo broliukas, ir mano, kad šiam gimus iškart galės su juo žaisti. Kai paaiškėja, kad naujagimis nieko nesugeba, o dar ir „visą” mamą atima, labai nusivilia. Todėl kai parsivešite iš ligoninės antrąjį vaikelį, iškart papasakokite, koks jis yra mažytis, bejėgis, tačiau augs ir po kurio laiko abu vaikai galės kartu žaisti.
Kai kuriems vaikams lengviau susitaikyti su broliuko ar sesutės atsiradimu, jeigu mama paprašo tai sauskelnes paduoti, tai rankšluostį atnešti. Tuomet vyresnis vaikas jaučiasi labai svarbus ir reikalingas. Kitas būdas – paprašyti, kad vyresnėlis atkartotų jūsų veiksmus, tarkim, kai maitinate kūdikį, pirmagimis galėtų pamaitinti meškutį. Taip per žaidimą pratinsis priimti naują gyvenimo tikrovę. Kartu svarbu neperlenkti lazdos – labai blogai vyresnio vaiko visiškai neprileisti prie kūdikio, nes jausis atstumtas, taip pat blogai prašyti, kad nubėgtų raminti savo broliuko, vos šis suverkia, ar prižiūrėtų jį, kol gaminate pietus. Taip vyresnėlis jausis išnaudojamas.
Nereikia tenkinti kiekvieno vyresnėlio noro
Kai šeimoje gimsta antras vaikutis, labai svarbu įsiklausyti į vyresnėlio norus. Svarbu juos išgirsti, bet ne tenkinti visus iš karto. Psichologė S.Pavliučenko: „Tėvai dažnai jaučiasi kalti, kad apleido vyresnėlį, nes negali jam tuoj pat nupirkti kokio nors brangaus žaislo. Nereikia tuoj pat tenkinti pirmagimio norų ir tikėtis, kad jis pamirš pavydą bei kitus neigiamus jausmus. Vaikas turi išmokti susigyventi su faktu, kad gimė broliukas, o tėvai privalo parodyti, kad girdi, ką sako pirmagimis, ir jį supranta. Jeigu pasakysite, kad jo svajonių žaisliukas bus gimtadienio dovana, vaikas supras. Jis jausis laimingas, kad jį išgirdote, be to, mokysis laukti, kol išsipildys svajonė. Drauge gerės ir jo santykiai su naujuoju šeimos nariu, nes pirmagimis matys, kad nėra ignoruojamas.“
