Yra „gerosios“ ir „blogosios“ bakterijos, vienas reikia mėgti ir saugoti, kitas – naikinti. Maždaug tokios daugelio mūsų žinios. Naujausių tyrimų duomenimis, nėra nei „gerųjų“, nei „blogųjų“ bakterijų, nes jos elgiasi pagal aplinkybes, t. y. tos pačios rūšies bakterijos esant vienoms sąlygoms gali būti žalingos ir paskatinti ligą, kitoms – būti labai svarbios normaliam žmogaus organizmo vystymuisi.
Konsultuoja gastroenterologas dr. Juozas Kupčinskas
1. Mąsto ne smegenys, o… žarnyno bakterijos
Specialistai jau seniai kalba apie „žarnyno smegenis“, nes žarnyno veikla daro įtaką smegenims ir priešingai. Mokslo populiarinimo leidiniuose teigiama, kad mąstome visai ne smegenimis, o… žarnynu, t. y. jame esančios bakterijos skaido maistą, padeda išsiskirti tam tikroms medžiagoms, neuromediatoriams, kurie per kraują ir dirgindami nervų sistemą siunčia žinutes smegenims, kiek ir kokių hormonų išskirti į organizmą, o tai turi įtakos ir mūsų elgesiui, ir nuotaikai.
Dr. J. Kupčinskas: „Labai seniai žinoma, kad žmogaus organizme gyvena daugybė bakterijų. Jų yra visose kūno ertmėse ir paviršiuje, tačiau daugiausia „gyvena“ žarnyne ir atlieka daug naudingų funkcijų: skaido maisto medžiagas, padeda įsisavinti tam tikrus naudingus cheminius elementus, formuoja imunitetą ir t. t. Žmogaus kūne ir žarnyne gyvenančių bakterijų sąveika yra labai sudėtinga, šiuo metu mokslas dar tik pradeda suprasti ir bando išsiaiškinti, kokia ji.
Tikrai yra žinoma, kad bakterijos gamina tam tikras medžiagas, dalyvaujančias medžiagų apykaitoje, jos veikia žarnyno gleivinėje esančius receptorius ir gali lemti žmogaus medžiagų apykaitą bei imunitetą. Tačiau šiuo metu teigti, kad bakterijos už mus mąsto ir taip mus valdo, yra per drąsu, nes išsamūs žmogaus mikrobiotos (mikrobiota – tai visi virškinamosios sistemos mikroorganizmai – aut. past.) tyrimai vyksta vos dešimtmetį, taigi mes dar labai daug ko nežinome ir nesuprantame.
Be to, teiginiai apie tai, kad žarnyno bakterijos lemia mūsų psichiką ir elgesį, atsirado atlikus eksperimentus su pelėmis, o žmogaus organizme šios sąveikos dar nėra gerai ištyrinėtos. Mokslininkai ir gydytojai žino: pelių organizmų pokyčiai ne visada atspindi tai, kad vyksta gerokai sudėtingesniame žmogus organizme.“
2. Gerą sveikatą lemia „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų pusiausvyra organizme
Teigiama, kad sutrikus žarnyno floros pusiausvyrai, t. y. kai organizme daug vienos rūšies bakterijų, o kitos rūšies bakterijų gerokai mažiau, rizikuojama susirgti įvairiomis ligomis. Labiausiai pusiausvyrą trikdo dažnos ir lėtinės ligos, vartojami antibiotikai, dieta (taip pat vegetarizmas, žaliavalgystė ir t. t.). Pusiausvyrą padeda atkurti vartojami „gerųjų“ bakterijų preparatai.
Dr. J. Kupčinskas: „Reikia išskirti dvi visiškai skirtingas sąvokas, kurios žmones dažnai klaidina. Tai – organizmo bakterijos ir tam tikri mikroorganizmai, pvz., tuberkuliozės sukėlėjas, salmonelės lazdelės, kurios paskatina gerai žinomas infekcines ligas, gydomas antibiotikais. Pastaruoju metu mokslo pasaulyje kalbama ne tiek apie atskiras bakterijų rūšis, bet apie visą žmogaus organizme gyvenančių bakterijų visumą – mikrobiomą. Tačiau atsakyti į klausimą, kas yra normalus žmogaus mikrobiomas, mokslininkai kol kas dar negali. Tyrimų duomenimis, skirtingų žmonių žarnyne gyvenančios bakterijos skiriasi. Taip pat pastebėta, kad žmonių, gyvenančių skirtinguose pasaulio regionuose, žarnyno mikrobiomas skiriasi, pvz., lietuvių ir indų žarnynuose „gyvena“ skirtingos bakterijos. Žarnyno bakterijų sudėtį lemia ir aplinka, ir maistas, ir vartojami antibiotikai, ir daug kitų veiksnių.
Šiuo metu dar nėra žinoma, kas yra normali žarnyno bakterijų pusiausvyra, kurie bakterijų rinkiniai yra „geri“, o kurie – „blogi“, todėl kalbėti apie „išsiderinimą“ nėra paprasta. Tačiau atlikus įvairius tyrimus pastebėta, kad vienas svarbiausių geros sveikatos veiksnių yra didelė žarnyno bakterijų įvairovė, t. y. kuo daugiau skirtingų rūšių mikroorganizmų gyvena žarnyne, tuo mažesnė rizika susirgti įvairiomis ligomis.
Ne vienas mokslinis tyrimas patvirtino: mamos pienu maitinamo kūdikio žarnyno bakterijų sudėtis yra kitokia ir gerokai įvairesnė nei maitinamo adaptuotais pieno mišiniais. Žindomų kūdikių žarnyne daugiau aktinobakterijų. Pastebėta, kad ir vyresnių sveikų vaikų žarnyne vyrauja kaip tik šios rūšies bakterijos.
Jei kalbėtume apie visuomenėje labai paplitusį „gerųjų“ bakterijų vartojimą įvairiomis formomis, pasaulinių mokslo lyderių ir gydytojų nuomonė labai atsargi. Manau, tikslių atsakymų sulauksime tik po 10–15 metų, kai rimtų klinikinių tyrimų bus daugiau. Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad per tam tikrą laiką bakterijų sudėtis dažniausiai atsinaujina savaime.“
3. Tie, kurie kasdien valgo „gyvosiomis“ bakterijomis papildyto jogurto, ramiau reaguoja į įtampą, rečiau patiria nerimo priepuolius, jaučiasi laimingesni
Teigiama, kad tai įrodo keletas eksperimentinių tyrimų. Vienas jų buvo atliktas su pelėmis siekiant ištirti gyvūnų polinkį kovoti dėl savo gyvybės. Pelės buvo įmestos į nedidelį baseiniuką, kuriame nesiekė dugno. Baseine jos plaukiojo apie keturias minutes, paskui pasidavė. Vėliau pelėms buvo duota pieno rūgšties bakterijų, kurių paprastai ir yra „gyvajame“ jogurte. Pelės vėl buvo įmestos į baseiną. Dabar jos plaukiojo šešias minutes. Ištyrus bakterijų gavusių gyvūnų kraują, paaiškėjo, kad streso hormonų jame buvo perpus mažiau nei tų gyvūnų kraujyje, kurie bakterijų negavo. Manoma, kad bakterijos padėjo pelėms patirti mažiau įtampos, nepulti į paniką.
Keli eksperimentiniai tyrimai su žmonėmis taip pat liudija, kad bakterijos padeda kontroliuoti nerimą ir depresiją, nes išskiria tam tikrų medžiagų, kurios siunčia signalus serotoniną (laimės hormoną) gaminančioms ląstelėms. Teigiama, kad net 90 proc. laimės hormono seratonino gamina žarnyno ląstelės, kai jas stimuliuoja tam tikros bakterijos.
Dr. J .Kupčinskas: „Jeigu suvalgius jogurto pagerėja nuotaika, kodėl gi nevalgyti jo kasdien? Tačiau kiek nuotaika pagerėja dėl to, kad jogurtas yra skanus, o kiek dėl jame esančių bakterijų, atsakyti sunku, ir tai vis dar mokslinių tyrimų objektas. Žmonės daugybę metų valgė pieno produktus, kuriuose būdavo įvairių natūralių bakterijų. Reikia dar daugybės kokybiškų klinikinių tyrimų, kurie padėtų atsakyti į klausimą, kaip ir kuo maiste esančios bakterijos padeda mūsų organizmui.
Svarbiausias dalykas, kurį įrodo dauguma studijų, yra tas, kad sveikata priklauso ne nuo pavienių bakterijų, o nuo jų įvairovės.“
4. „Gyvųjų“ bakterijų organizmas gauna daugiau, jei valgoma „gyvo“, termiškai neapdoroto maisto (angl. „raw food“)
Dr. J. Kupčinskas: „Mūsų protėvių valgytas maistas išties buvo gerokai mažiau apdorotas, todėl į organizmą patekdavo daugiau bakterijų, kurių dalis, deja, sukeldavo įvairias infekcines ligas. Civilizacijai žengiant į priekį maisto pramonėje įsigalėjo labai griežti higienos reikalavimai, kurie padeda išvengti infekcinių ligų protrūkio. Didelė mūsų valgomo maisto dalis yra sterili, todėl natūralu, kad į mūsų organizmus patenka mažiau ne tik „blogųjų“, bet ir naudingų bakterijų. Viena ligų išsivystymo teorijų teigia, kad sumažėjusi šiuolaikinio žmogaus žarnyno bakterijų įvairovė gali būti susijusi su tam tikromis modernios civilizacijos ligomis. Tačiau kol kas tai – tik teorija.“
5. Atminties sutrikimus, autizmą, hiperaktyvumą, depresiją ir kitas psichikos bėdas galima gydyti gydant „pilvą“
Daug dėmesio sulaukė JAV spaudoje aprašytas obsesinio kompulsinio ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimų kamuojamos paauglės atvejis. Ją gydantis psichiatras ištyrė merginos šlapimą ir aptiko aukštą medžiagos HPHPA, kurią gamina bakterijos Clostridium, lygį. Pernelyg didelis šios medžiagos kiekis gali būti žalingas, nes labai padidina malonumų centro veiklą ir energijos lygį kontroliuojančios medžiagos dopamino, tai paskatina atsirasti elgesio bėdų. Psichiatras siekė suvaldyti Clostridium bakterijas, todėl merginos mitybą papildė „gyvosiomis“ bakterijomis. Teigiama, kad po šešių mėnesių sutrikimų požymiai susilpnėjo, o po metų liga išnyko.
Dr. J. Kupčinskas: „Iš tiesų pastebėta, kad sergant depresija, autizmu, uždegiminėmis žarnyno ligomis žarnyno bakterijų sudėtis pakinta, tačiau, naujausių tyrimų duomenimis, žarnyno bakterijų pokyčiai pastebimi praktiškai sergant visomis dažnesnėmis kompleksinėmis ligomis. Tačiau sirgdami žmonės kitaip elgiasi, kitaip maitinasi, vartoja antibiotikų, rečiau lankosi viešose vietose ir pan., todėl sunku pasakyti, ar bakterijų pokyčius lemia gyvenimo būdo ir aplinkos pokyčiai, ar liga.“
MAMOS ATMINTINĖ
– Netrukdykite vaikui išsipurvinti, nes tai sveika. „Šiuolaikinė šeima gyvena praktiškai steriliuose namuose: visi turi skalbimo mašinas, kurios dirba kone kasdien, indaploves, švarai palaikyti naudojamos dezinfekavimo medžiagos ir t. t. Mokslininkų teigimu, pernelyg didelis sterilumas neleidžia susiformuoti bakterijų įvairovei. Primygtinai siūloma nepanikuoti, jei vaikas pakelia ir suvalgo ant žemės nukritusią duonos riekę arba išsitepa rankas ir veidą žaisdamas kieme. Galbūt to jam labai reikia. Tyrimų duomenimis, augančio vaiko organizmo sąveika su aplinkoje esančiomis bakterijomis svarbi, nes tik taip – susidurdamas su bakterijų įvairove ir mokydamasis atpažinti „blogąsias“ formuojasi imunitetas.“
– Niekada negydykite vaiko antibiotikais nepasitarę su gydytojais. „Antibiotikai rekomenduojami tik jei užkratas bakterinis, kai yra komplikacijų. Bėda ta, kad net ir vaikų gydytojams atskirti virusines ligas nuo bakterinių nėra lengva.“
– Rūpinkitės, kad mityba būtų kuo įvairesnė, saikinga ir suderinta. „Maistas turi įtakos bakterijų įvairovei, tačiau mokslininkai dar negali atsakyti į klausimą, kuris maistas yra „blogas“, o kuris – „geras“. Galime patarti tik rūpintis maisto įvairove ir saiku. Jei vaikas gauna daugiau maisto, nei įsisavina organizmas, kyla antsvorio pavojus, o tai – didelė bėda.“
– Žindykite. „Tai, kad žindymas yra naudingas, svarbus ir teigiamai veikia imunitetą, žinoma jau seniai. Mikrobiomos tyrimai šią rekomendaciją dar labiau sustiprina ir įrodo.“
