Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Rugsėjo 29-ąją minint Pasaulinę širdies dieną, medikai ir sveikatos apsaugos įstaigų ekspertai vienijasi siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į šių ligų priežastis, prevenciją ir sveikesnį gyvenimo būdą, kuris padėtų to išvengti.
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pabrėžia, ilgą laiką širdies ligų problemos buvo konstatuojamos, tačiau trūko kompleksinių sprendimų, kurie prisidėtų prie situacijos keitimo. Kaip vieną iš sėkmės atvejų, ji nurodo naująją širdies ligų prevencijos programą, kuri per trumpą laiką davė reikšmingų rezultatų.
„Širdies ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių, kuri po pandemijos grįžta su nauja jėga. Dar pernai buvo patvirtina naujoji Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, išplečiant tikrinamų asmenų skaičių. Ji jau dabar duoda reikšmingų rezultatų – vien per kelis mėnesius patikrinta per pusę šimto tūkstančio asmenų, iš kurių kas trečiam nustatytas sveikatos specialistų pagalbos poreikis. Kiekvienas toks atvejis yra išsaugota gyvybė – tai iš tiesų reikšmingi rezultatai, pasiekti per trumpą laiką. Šia kryptimi ir toliau planuojama judėti“, – teigia viceministrė.
Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė pripažįsta, kad siekiant užtikrinti efektyvią prevenciją, svarbi pacientų edukacija. Kiekvienas turėtų žinoti, kaip svarbu laikytis paskirto vaistų vartojimo režimo.
„Lietuva tarp kitų ES šalių liko paskutinėje vietoje paaiškėjus, kad net didžiausios rizikos pacientų grupėje, t. y. po miokardo infarkto, vainikinių arterijų stentavimo ar širdies operacijų, sumažinti „blogąjį“ mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį iki reikiamo lygio pavyko tik vienam iš dešimties pacientų. To priežastys – neteisinga ar klaidinanti informacija, mitai apie papildų naudą, nepakankamas medikamentų kompensavimas, inercija skiriant gydymą“, – paaiškina profesorė.
Žinių nepakanka
Jai antrina ir Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė, pripažįstanti, kad visuomenei vis dar trūksta žinių apie neigiamą cholesterolio įtaką, prevencijos priemones bei galimas ligų priežastis.
„Žinoma, vienos vienintelės priežasties išskirti negalėčiau – jos kompleksinės. Tai ir išliekantis didelis nepakankamai koreguojamų rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas cholesterolis, aukštas kraujo spaudimas, rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, didėjantis cukrinio diabeto dažnis, mažas fizinis aktyvumas, naujų rizikos veiksnių, tokių kaip klimato kaita ir oro tarša, įtaka ir kitos priežastys“, – vardija LŠA prezidentė.
Prevencinės programos
Lietuvoje aktyviai vykdomos kraujotakos sistemos ligų prevencijos programos ir norėtųsi, kad rizikos grupėje esantys gyventojai aktyviau jomis naudotųsi.
Šalyje vykdoma nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kuri yra nukreipta į aterosklerotinės kilmės širdies ir kraujagyslių ligų perspėjimą. Ši programa buvo atnaujinta šių metų gegužės 1 dieną ir yra skirta širdies ir kraujagyslių ligomis nesergantiems vyrams bei moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai).
„Nežiūrint to fakto, jog dalyvavimas programoje yra nemokamas, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos dalyvių aktyvumas nėra pakankamas. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šioje programoje kasmet sudalyvauja mažesnė pusė (46 proc.) į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų“, – teigia prof. S. Glaveckaitė.
Anot jos, visa informacija apie sveiką gyvenseną ir galimybes laikytis jos principų yra laisvai prieinamos plačiajai visuomenei, tačiau žmonės apsilankę pas kardiologą ir sužinoję, kad neserga širdies ligomis leidžia sau labiau atsipalaiduoti, pasiduoda pagundoms – rūko, nesilaiko mitybos principų, kurie padeda koreguoti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje, nesaikingai vartoja alkoholį, pamiršta fizinio aktyvumo naudą.
„Kardiologo konsultacija nėra indulgencija ir neapsaugo nuo ateities komplikacijų, kurių rizika didėja proporcingai turimam rizikos veiksnių skaičiui, jų trukmei bei rizikos veiksnių korekcijos adekvatumui. Rugsėjo 29 dieną visame pasaulyje minimos Pasaulinės širdies dienos kontekste rūpinimąsi širdies sveikata vaizdžiai galiu pavadinti trimis drambliais, ant kurių laikosi žmogaus gyvybė. Tai sveika gyvensena, reguliarus kraujo ir širdies parametrų (cholesterolio, gliukozės, kraujo spaudimo, pulso) sekimas ir gydymasis pagal gydytojo rekomendacijas“, – primena prof. S. Glaveckaitė.
Praėjusiais metais nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc. visų mirusiųjų, 2021 m. – 48,2 proc.
