Pilnatis dažnai siejama su vaikų elgesio pokyčiais, nors moksliniai tyrimai šios sąsajos iki galo nepatvirtina. Vis dėlto, tėvai ir pedagogai pastebi, kad per pilnatį kai kurių vaikų elgesys keičiasi.
Miego sutrikimai
Pilnatis gali turėti įtakos vaikų miego kokybei – jie gali sunkiau užmigti, dažniau prabusti naktį ar patirti neramius sapnus. Manoma, kad šviesesnis dangus gali trukdyti melatonino – miego hormono – gamybai, o tai sukelia miego problemų.
Padidėjęs emocingumas
Kai kurie tėvai pastebi, kad vaikai pilnaties metu tampa irzlesni, jautresni ar labiau linkę į nuotaikų kaitą. Jie gali greičiau susierzinti, būti ašaresni ar stipriau reaguoti į kasdienes situacijas.
Didesnis aktyvumas
Yra pastebėta, kad per pilnatį vaikai gali būti energingesni, sunkiau susikaupti, būti labiau išsiblaškę ir nekantrūs. Tai gali apsunkinti mokymąsi ar kasdienes veiklas.
Didesnis konfliktų dažnis
Kai kurie tyrimai rodo, kad pilnaties metu gali padidėti impulsyvumas, dėl to vaikai gali dažniau ginčytis su tėvais, broliais ar seserimis.
Kūno pojūčiai ir nerimas
Kai kurie vaikai gali skųstis galvos skausmais, pilvo maudimu ar tiesiog jausti didesnį nerimą nei įprastai. Tai gali būti susiję su emociniu jautrumu ar sumažėjusiu miegu.
Kaip padėti vaikui susitvarkyti su emocijomis per pilnatį?
✅ Palaikykite ramesnę aplinką: jei matote, kad vaikas jautresnis nei įprastai, stenkitės mažinti triukšmą, vengti ginčų ir sukurti jaukią atmosferą namuose.
✅ Daugiau apkabinimų ir švelnumo: fizinis artumas padeda vaikams jaustis saugiau ir sumažina emocinę įtampą.
✅ Leiskite vaikui išreikšti emocijas: kai vaikas verkia ar pyksta, vietoj draudimų ar moralizavimo, padėkite jam įvardyti savo jausmus („Matau, kad esi nusiminęs, kas atsitiko?“).
✅ Išbandykite kvėpavimo pratimus: lėtas gilus kvėpavimas padeda nusiraminti ir sumažina emocinę įtampą.
✅ Daugiau laiko gamtoje: pasivaikščiojimas lauke, kontaktas su gamta gali padėti subalansuoti emocijas.