Gydytoja oftalmologė Med.m.dr. Jolanta Bendorienė pataria, kaip apsaugoti vaikų akis, kad neprireiktų akinukų.
Jau keleri metai stebiu savo praktikoje naują ir nelabai džiuginančią tendenciją. Tėvai savo mažiems vaikams ir net kūdikiams leidžia žaisti planšetėmis, išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais. Vieni tėvai maitina vaikus, rodydami ekranus, kiti duoda žaisti, kad vaikas būtų ramus ir netrukdytų suaugusių veiklai. Tik viena gera naujiena tame – kad vaikų akių gydytojai be darbo neliks. Visos kitos blogos.
Bloga naujiena yra ta, kad pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje daugėja vaikų trumparegių. Anksčiau vaikų trumparegystės sinonimas buvo „mokyklinė trumparegystė“. Dabar jau nebe. Trumparegiais tampa vaikai ypač prieš mokyklą, o kartais ir 2-3m. dažniausiai tai nutinka, kai tėvai neribotą laiką leidžia žaisti telefonais ar kompiuteriais. Kita bėda – vaikai mažai būna lauke. Susidaro idealios sąlygos vaikui tapti trumparegiu. Jie vienas iš tėvų yra trumparegis, vaikui šansai yra maždaug 50 proc., jie abu tėvai trumparegiai – 80 proc. tapti trumparegiu. Kartą prasidėjusi trumparegystė jau nebedingsta, ji gali tik progresuoti. Tada jau kova vyksta, kad tos trumparegystės dydis būtų kuo mažesnis. Trumparegystė progresuoja tol, kol auga vaiko akys. Dažniausiai iki paauglystės, paskui jau progresija mažesnė. Taigi jei vaikas trumparegiu tampa anksti, iki mokyklos, po to padidėjus akių krūviui dėl mokslų, trumparegystės dioptrijos tiesiog „bėga“ pirmyn.
Apsauga paprastas, bet kartu ir sudėtinga. Tėvai nori gydymo ir tablečių, o atsakymas paprastas – keisti gyvenimo būdą. Neduoti vaikams išmaniųjų prietaisų žaidimams, mokykliniame amžiuje kompiuteriu dirbti tiek, kiek reikia mokyklos užduotims atlikti, bet ne žaidimui. Pastaraisiais metais atsirado daugybė mokslinių straipsnių apie buvimo lauke svarbą taisyklingam akių augimui. Vaikams reikia būti lauke ne mažiau 2 val., tada mažiau šansų vaikui tapti trumparegiu, o jei jau yra trumparegis – mažiau progresuos. Natūralios šviesos mechanizmas nėra aiškus, manoma kad teigiamas poveikis yra dėl dopamino sintezės smegenyse, augimo hormonų, kitokio šviesos spektro ir t.t.
Neįtikėtina, kiek visokių pasiteisinimų tėvai randa patys sau, kodėl jų vaikai nebūna lauke, paprasčiau būtų tabletės, bet jų nėra. Dar labai svarbu, kad vaikas ruoštų pamokas, skaitytų prie natūralios dienos šviesos, o neatidėtų vakarui, kai sutemsta. Dar reiktų nepamiršti vitamino D reikšmės vaikų augimui. Mažai saulėtoje šalyje Lietuvoje šio vitamino trūkumas dažnas.
Kita bloga naujiena akims – padidėjęs mėlynos šviesos kiekis patenkantis į akis tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Žmogaus matoma šviesa apima elektromagnetinę spinduliuotę nuo 400 nm mėlynų spindulių iki 780 nm raudonų spindulių. Mėlyni spinduliai yra didžiausios energijos, jų bangos ilgis yra nuo 400 iki 500 nm. Mėlyna šviesa dar vadinama trumpųjų bangų matoma šviesa. Ultravioletiniai spinduliai (UV) yra trumpesni nei 400 nm.
Apie UV spindulių žalą akims kalbama plačiai, žinoma apie jų įtaką kataraktos, tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos, melanomos ir kitų akių ligų atsiradimui. Didžiausias ultravioletinių spindulių ir mėlynos šviesos šaltinis – saulė. Tačiau šiais laikais mokslininkai jau skelbia kitą pavojų: UV ir mėlynos šviesos šaltinių yra ir patalpose – kompiuteriai, planšetės, išmanieji telefonai, plokščiaekraniai televizoriai, fluorescentinės ir LED taupiosios lemputės.
Matoma šviesa akyse sukelia dvejopą neuronų aktyvavimą: vizualinį (vaizdo suvokimą, objekto sekimą) ir nevizualinį (paros ritmo ir miego reguliavimą). Kalbant apie mėlynos šviesos poveikį žmogui, išskiriami du aspektai: teigiamas ir neigiamas.
Teigiamas mėlynos šviesos poveikis. Naujai atrasti trečio tipo tinklainės fotoreceptoriai yra tarp kolbelių ir lazdelių. Jie vadinami vidinėmis fotojautriomis ganglinėmis ląstelėmis, turinčiomis fotopigmento melanopsino. Jo šviesos absorbcijos pikas yra apie 480 nm (tai yra mėlyna šviesa). Melanopsino sužadinimas svarbus reguliuojant daug su regėjimu nesusijusių kūno funkcijų – cirkadinį ritmą, melatonino kiekį, pažinimo funkcijas, nuotaiką, atmintį ir kūno temperatūrą. Taigi 465-495 nm intervalo mėlyna šviesa žmogaus organizmui reikalinga, kad stimuliuotų melanopsiną ir palaikytų vidinį organizmo „laikrodį“.
Neigiamas mėlynos šviesos poveikis. Mėlyna šviesa praeina į akies vidų giliau nei UV spinduliai ir pasiekia tinklainę. Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir ilgai trunkantis, gali sukelia oksidacinį stresą fotoreceptorių išoriniuose segmentuose. Atsiranda degeneracija, fotoreceptorių žūtis. O tai susiję su kai kurių akių ligų atsiradimu ar pablogėjimu – amžine geltonosios dėmės degeneracija (AMD), pigmentiniu retinitu, Stargardt liga. Žalingas spindulių poveikis gali sukelti ir akių melanomą. Dėl didelio kiekio mėlynos šviesos gali būti pažeistos ir ragenos epitelio ląstelės. Tinklainėje esantys antioksidantai sumažina oksidacinio streso žalą, tik bėda, kad su amžiumi antioksidantų organizme mažėja. Liuteinas ir zeaksantinas gali apsaugoti tinklainę, nes jie sugeria žalingą mėlyną šviesą.
Ką turėtume daryti? Žinodami apie mėlynų spindulių žalą, turime vengti jų pertekliaus ir pasirūpinti akių apsauga.
Vaikai ypatingai jautrūs mėlynos šviesos poveikiui. Jie naudoja daugybę elektroninių prietaisų (planšetes, išmaniuosius telefonus, kompiuterius), kurie skleidžia mėlyną šviesą. Šiais laikais vaikai tokie užimti, kad pamokas ruošia, skaito jau vakare, prie dirbtinės šviesos. Dėl tokio intensyvaus mėlynos šviesos srauto gali sutrikti regėjimas ir miegas. Šiais laikais daugybė žmonių praleidžia visą dieną dirbdami kompiuteriu bei darbo vietą apšvietę taupiosiomis lempomis. Jų akys gauna neproporcingai daug mėlynos šviesos spindulių. Taigi būtina pasirūpinti apsauga nuo jų.
Dauguma pacientų sako, kad darbo vietos ir pobūdžio keisti negali. Bet galima keisti įpročius: daryti pertraukėles atsitraukus nuo kompiuterio, pažiūrėti į tolį pro langą, eiti į lauką pasivaikščioti. Reiktų dėvėti akinius su apsauginiu mėlynos šviesos filtru. Jau yra sukurtos akinių lęšių dangos, kurios sulaiko žalingus UV ir mėlynus 425-455 nm spindulius bei praleidžia naudingą mėlyną 465-495 nm šviesą. Ir, žinoma, reikia rūpintis sveika mityba – maiste turi būti antioksidantų, liuteino, zeaksantino ir kitų akis saugančių komponentų. Paprastai sakant, visos labai spalvingos uogos (raudonos, mėlynos ir violetinės) bei žali lapai (špinatai, salotos ir pan.) yra geriausi akių draugai.
Daugiau informacijos apie mėlyną šviesą ir apsaugą www.bluecontrol.lt
