Dar gimdymo namuose tėvai stengiasi nuspėti būsimą mažylio ūgį. Ar tikrai visuomet aukštiems tėvams gimsta būsimi krepšininkai ir manekenės? Ir, priešingai, žemo ūgio tėvų vaikai niekada aukšti neužauga? Konsultuoja gydytojas endokrinologas dr. Robertas Kemežys.
Ar galima atspėti, kokio ūgio užaugs vaikas?
Aiškios formulės, koks bus vaiko ūgis jam užaugus, nėra. Jei mažylis gimė išnešiotas, yra sveikas, neserga endokrininėmis ligomis, hormonų pusiausvyra gera, galime prognozuoti jo ūgį pagal augimo kreivę. Ją patartina pradėti stebėti ne anksčiau, nei vaikas atšvenčia ketvirtąjį gimtadienį. Kaip tik tuo laikotarpiu vaikų augimo kreivė nusistovi tam tikrų procentilių ribose, paskui stebimi tik nedideli augimo greičio svyravimai. Tada telieka augimo kreivę pratęsti iki aštuoniolikto gimtadienio ir prognozuojamas atžalos ūgis – prieš jus. Aišku, galima kelių centimetrų paklaida. Pavyzdžiui, jei jūsų keturmečio ūgis patenka ties 25 procentile, tikėtina, kad ir aštuoniolikmečio bus ties 25 procentile.
Tačiau neišnešiotukai gimsta žemesnio ūgio ir mažesnio svorio.
Taip, neišnešiotukai visuomet gimsta mažesnio svorio ir žemesnio ūgio. Jų ūgis ir svoris turi atitikti nėštumo savaitę, kurią jie gimė. Todėl natūralu, kad neišnešioti naujagimiai pirmais metais yra mažesni už savo bendraamžius. Tačiau jei mažyliai yra sveiki, iki antrojo, o itin anksti gimusieji – iki ketvirtojo savo gimtadienio pasiveja to paties amžiaus draugus. Nepasivejančiųjų paprastai būna ne daugiau nei 20 proc. visų ankstukų.
Kaip apskaičiuoti galimą vaiko ūgį?
Jei žemaūgių tėvų šeimoje augantis vaikas taip pat nėra aukštas ir atitinka taip vadinamąjį taikininį ūgį, manoma, kad jis yra sveikas. Taikininį ūgį galime apskaičiuoti pagal šias formules:
– Berniukų taikininis ūgis cm = ((mamos ūgis + 13)/2) + (tėvo ūgis/2). Pavyzdžiui, mamos ūgis yra 160 cm, o tėvo – 183 cm. Remiantis tėvų ūgiu, tikėtina, jų atžala bus 178 cm.
– Mergaičių taikininis ūgis cm = ((mamos ūgis – 13)/2) + (tėvo ūgis/ 2). Pavyzdžiui, mamos ūgis yra 160 cm, o tėvo – 183 cm. Remiantis tėvų ūgiu, tikėtina, jų atžala bus 165 cm.
Tiesa, šie skaičiai yra tik taikinys, į kurį galima lygiuotis. Todėl už neginčijamą tiesą priimti nereikėtų. Leidžiama tikrai gana nemaža paklaida – maždaug apie 6 cm.
Ne kartą teko matyti neidentiškus dvynius, kurie nė iš tolo nepriminė bendraamžių: vienas – labai aukštas, o kitas – žemas.
Svarbu žinoti, kad vaikų ūgį lemia ne vienas genas, o jų visuma. Todėl būti tikriems, kad aukštaūgio tėčio sūnūs ir dukterys būtinai bus aukšti, tikrai nereikėtų. Gali būti, vaikas, pavyzdžiui, susirinko ne aukštaūgio tėčio, o žemaūgės mamos ar net žemaūgio senelio genus. Pats geriausias to įrodymas yra neidentiški skirtingo ūgio dvyniai, surinkę skirtingą genetinę informaciją.
Neretai mergaitės, pradėjusios lankyti mokyklą, aplenkia berniukus. O šie dažniausiai stypteli gerokai vėliau, kai visi mažiausiai to tikisi.
Dažniausiai iki dešimtojo gimtadienio tiek mergaitės, tiek berniukai auga panašiu tempu. Tačiau apie vienuoliktus metus, kai ima lytiškai bręsti, mergaitės neretai aplenkia berniukus, kurie bręsti pradeda vėliau. Todėl nieko neturėtų stebinti, jei pradėjusi bręsti mergaitė už berniuką bus net 10 cm aukštesnė. Paprastai mergaitės auga iki 15-16, o berniukai – iki 17-18 m. Taigi, jaudintis berniukų mamoms tikrai nereikėtų – jų sūnūs laiko pasivyti ir net pralenkti dailiosios lyties atstoves tikrai dar turės.
Ką dar, be genų, būtų galima apkaltinti dėl per žemo vaiko ūgio?
Norint dėl žemo ūgio apkaltinti genus, pirmiausia reikia atmesti ligas ir įsitikinti, kad vaikas yra sveikas.
– Lėtinės ligos, tarkim, sunki širdies, virškinimo sistemos, plaučių, inkstų ar autoimuninės ligos bei vaistai, kuriais šios ligos gydomos, gali lemti, kad mažylis auga lėčiau.
– Ternerio sindromas – viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių, būdingų mergaitėms. Žemas ūgis ir nepakankama kiaušidžių funkcija, lemianti sutrikusį lytinį brendimą ir vaisingumą, pastebimi daugiau nei 90 proc. šiuo sindromu sergančių mergaičių. Tokioms mergaitėms būdinga specifinė išvaizda – pirmuosius mėnesius neretai pastebimas įgimtas plaštakų ir pėdų paburkimas. Ternerio sindromą lemia vienos lytinės X chromosomos nebuvimas ar jos struktūriniai pokyčiai.
– Sutrikęs augimo hormonas, kurį išsiskirti skatina galvos smegenyse esanti liaukutė – hipofizė. Šios liaukutės veiklą stimuliuoja tam tikra galvos smegenų sritis, vadinama pagumburiu, o hormonas, išsiskyręs į kraują, skatina išsiskirti augimo faktorių toliau esančiuose audiniuose, kepenyse, kauluose, smegenyse bei kt. Kai augimo hormono ar jo faktoriaus pradeda trūkti, vaikas auga lėčiau. Tiesa, ši liga gana reta. Ja serga tik 5-10 proc. visų žemų vaikų.
Mamos savo mažyliams kartoja, kad jei šie mažai valgys ir neis laiku miegoti, neužaugs.
Tiesos šiuose mamų žodžiuose nėra daug. Išsamių tyrimų, tai patvirtinančių ar paneigiančių, vis dar nėra. Taigi, žemam ūgiui įtakos gali turėti nebent badavimas ir nepakankamas baltymų kiekis maiste. Jeigu ūgis atitinka vaiko svorį – vadinasi, pagrindo nerimauti tikrai nėra.
Miegas mažyliui yra labai svarbus. Sakoma, kad vaikas auga, kai miega, nes nuo miego pradžios praėjus 1-2,5 val. prasideda gilaus miego fazė, kada organizmas daugiausia gamina miego hormono. Tačiau tiesioginio miego ir vaiko ūgio ryšio kol kas nustatyta nėra.
Kada vaikas yra tiesiog žemo ūgio, o kada galima įtarti ligą?
Lietuvos vaikų ūgis yra vertinamas pagal profesorės Janinos Tutkuvienės sudarytas tam tikras procentilines kreives. Remiantis šiomis kreivėmis visi žemo ūgio vaikai, esantys ties žemesne nei trečia procentile, šeimos gydytojo turėtų būti siunčiami pas gydytoją endokrinologą. Kreipiantis į šį gydytoją būtina su savimi turėti kelerių metų vaiko augimo procentilines kreives, iš kurių medikas galės spręsti apie augimo kreivių savininko augimą.
Atminkite: vaiko ūgis (atsižvelgiant į gimimo ūgį) yra individualus. Labai svarbu, kiek jis paaugo per metus. Nuo ketverių iki dešimties metų vaikas turėtų paaugti ne mažiau nei 4-5 cm per metus.Beje, svarbu žinoti, kad prieš brendimą visų vaikų ūgis auga lėčiau. Taigi, jei jūsų atžalos branda yra vėlesnė nei jo bendraamžių, gali būti, ir ūgis bus gerokai žemesnis.
Kartais, kai tėvai yra žemo ūgio, o vaiko lytinis brendimas vėluoja, pakanka nustatyti kaulų amžių, kai kurių kurių hormonų kiekį kraujyje ar atlikus plaštakos rentgeno nuotrauką, kuri patvirtina arba paneigia įtarimus.
Kaip gydomi vaikai, esantys per žemo ūgio?
– Jeigu nustatoma lėtinė liga, gydoma ji.
– Nustačius Ternerio sindromą, skiriama augimo hormono. Šis gydymas – efektyvus ir saugus, todėl baimintis tikrai nereikėtų.
– Jeigu priežastis – augimo hormonas, taip pat skiriami hormoniniai preparatai.
O gal būtų galima kokiu nors būdu apgauti genus?
Jeigu vaikas turi geną, apgauti gamtą yra sunku. Nebent būtų gydomas dėl tam tikros ligos, trukdančios augti. JAV buvo bandoma paauginti vaiką, kuriam nebuvo diagnozuota jokia liga. Deja, rezultatai optimistiniai nebuvo. Vaiką pavyko dirbtinai paauginti vos keliais centimetrais. Dėl šios priežasties taip auginti vaikus pamažu atsisakoma net ir JAV.
Teko girdėti, kad kabojimas ant skersinio padeda paaugti, o kai kurios sporto šakos ( imtynės, štangų kilnojimas) stabdo augimą.
Nėra tokios sporto šakos, kuri padėtų berniukams paaugti. Na, gal centimetru ar dviem galutinį vaiko ūgį gali lemti kabojimas ant skersinio, tempimo pratimai, bet tikrai ne daugiau. Mergaičių ūgiui sportas taip pat įtakos neturi. Nebent jų tikslas būtų gimnastikos sportinės aukštumos ir jos treniruotųsi kasdien daugiau nei tris valandos. Tokiu atveju galėtume teigti, kad šių sportininkių ūgis yra truputį mažesnis, nei būtų buvęs, jei jos būtų taip nesportavusios. Mat gimnastės vėliau pradeda augti ir lėčiau bręsta.
