Karpos – virusų sukelta odos liga. Užsikrečiama tiesiogiai nuo jų turinčio žmogaus arba per užkrėstus daiktus, ypač jei oda pažeista.
Laikotarpis, kol po užsikrėtimo atsiranda karpų, užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Karpų įvairovė priklauso nuo sukėlėjo rūšies, dažniausiai būna ant rankų arba kojų padų.
Būdinga:
– plokščiosios karpos – 1–5 mm skersmens pakilimai virš odos. Būna pavienių ir grupėmis, eilėmis ant pirštų, išorinės plaštakos pusės. Dažnai lygios, blizgančiu paviršiumi. Jos gali augti ant veido, ypač kaktos ir apie burną, rečiau – kitose kūno vietose;
– paprastosios karpos – 2–3 mm aukščio, 1–5 mm skersmens suragėjusios, šiurkštaus paviršiaus, odos spalvos arba pilkšvi kieti dariniai. Būna nuo kelių iki kelių dešimčių, įvairaus dydžio ir kietumo. Dažniausiai atsiranda ant drėgnesnių ir šaltesnių odos vietų (pvz., rankų). Ant padų būna nedaug, bet to užtenka, kad bėgiojant ar vaikštant skaudėtų. Padų karpų viršūnė atrodo įdubusi, aplink – kietos, suragėjusios odos volelis;
– smailiagalės karpos retesnės – smulkūs rožinės ar raudonos spalvos minkšti mazgeliai burnos, lūpų srityje, apie išangę ir lytinių organų srityje.
Negydomos karpos užauga iki žirnio didumo ir didesnės, primena žiedinį kopūstą ar gaidžio skiauterę. Vaikams karpų atsiranda ten, kur oda dažnai traumuojama (ant kelių, alkūnių). Nors karpos nepavojingos, tačiau jos sukelia daug nemalonumų: trukdo kasdienei veiklai, skauda vaikštant, yra kosmetinis defektas, dėl karpų vaiką erzina bendraamžiai.
Ką daryti:
– pastebėjusios į karpą panašų darinį, kad ir vieną, pasikonsultuokite su vaiko ar odos gydytoju, t.y. neleiskite procesui išplisti;
– nepasitarusios su gydytoju, nebandykite karpų šalinti, nes tai padaryti nelengva ir gali likti stambūs randai;
– naudokitės tik tomis priemonėmis, kurias, atsižvelgus į vaiko amžių, patarė gydytojas.
Kaip išvengti:
– išmokykite bet kokio amžiaus vaiką asmens higienos taisyklių;
– vaikui skirkite atskirą rankšluostį. Kad vaikas būtų mažiau traumuojamas, broliams ir seserims taip pat skirkite atskirus rankšluosčius;
– vaikams paaiškinkite, kad jie vilkėtų tik savais drabužėliais, mūvėtų savomis kojinėmis ir batais;
– pareikalaukite iš visų šeimos narių, kad jie duše avėtų tik savomis baseinui skirtomis šlepetėmis;
– vonios kambario grindis, vonią, kriauklę nuolat dezinfekuokite (dabar įvairių dezinfekuojamųjų medžiagų galima įsigyti vaistinėse ir higienos prekių parduotuvėse);
– vaiko drabužėlius bei rankšluosčius skalbkite tik skalbiamaisiais milteliais;
– išaiškinkite vaikui, kad karpų ir kitų darinių, atsiradusių ant odos, negalima spaudyti, kasyti, krapštyti ir kitais būdais dirginti;
– vaikui suprantamai paaiškinkite, kad, pakasęs karpas, jų sukėlėją perneša į kitas kūno vietas, ir ten išauga naujos karpos, kurios jį bjauroja;
– karpomis užsikrečiama, jos greičiau plinta, kai sumažėja vaiko organizmo atsparumas. Kad taip neatsitiktų, mažinkite vaiko gyvenimo tempą, daugiau dėmesio skirkite tinkamai mitybai ir poilsiui.
Kada kreiptis į gydytoją:
– nedelsiant, jei oda apie karpas paraudo, tapo skausminga, atsirado pūlinių;
– jei per 2–3 gydymo savaites nepasiekiama norimų rezultatų;
– kai nuo vieno suaugusiojo ar vaiko užsikrėtė kiti vaikai;
– karpų pagal gydytojo patarimą nespėjate gydyti, jos vėl atsinaujina.
Po užsikrėtimo karpų sukėlėjais atsparumas nesusiformuoja, todėl jomis vaikai gali ir vėl užsikrėsti, jeigu neišmoks jų profilaktikos arba ją ignoruos.
Ištrauka iš knygos „Mamos žinynas“, kuri skirta įvairaus amžiaus vaikus auginančiai šeimai. Joje išsamiai ir kartu glaustai nurodomos dažniausiai pasitaikančių ligų priežastys, paaiškinami jų profilaktikos klausimai.
