Prieš kelerius metus su keturiais vaikais po skyrybų į Londoną emigravusi Birutė Jakučionytė rašo internetinį dienoraštį, kurį publikuojame ir TavoVaikas.lt. Šiandien Birutė pasakoja apie savo naujausiąjį projektą ir tai, ką jame veiks gimdymo padėjėjos – dulos.
Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, Specialusis Birutės dienoraštis: internetinės pažintys
Birutės patirtis: ką aš darau, kad mano 4 vaikai auga sveiki
Negaliu prirašyti apie Agnės ir mano pažintį trijų lapų, žinau tik, kad ji yra ne vienus metus gyvenusi UK, augina tris vaikus, dėsto ir skaito paskaitas įvairiuose universitetuose ne tik Lietuvoje. Agnės paskaita vadinasi intriguojančiai: „Gležnumas ir meilė arba kai sau pirkau vyriškus batus”. Ateikite jos paklausyti lapkričio 21 d., 16 val. parodoje “Vaikų šalis“, 5.2 konferencijų salėje. Manau, kad po Agnės paskaitos tikrai bus ką papasakoti. Bet aš vėl į lankas. Taigi, dulos.
Dulų kataloge, kuris skelbiamas internetinėje dulų svetainėje, galima išsirinkti patinkančią moterį, susipažinti, ir ji gali tapti tavo nėštumo ir gimdymo palydove. Tai oficiali, Lietuvoje ir daugelyje šalių pripažinta veiklaBirutė Jakučionytė
Šio keisto, bet mano ausiai labai mielai skambančio žodžio (angl. Doula) reikšmė tokia: „Dula, arba gimdyvės padėjėja, – tai moteris, teikianti nemedicininę pagalbą besilaukiančiai moteriai nėštumo, gimdymo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Turėdama tam tikrų žinių ir (dažniausiai) savą gimdymo patirtį, dula yra tarsi sesuo, draugė ar partnerė, padedanti kitai moteriai pačiai atrasti savą, individualų gimdymo kelią, būdą ir tempą ir juo lanksčiai, ramiai, pasitikint savimi eiti”.
Žodį „dula” išgirdau gal tik pernai, net nežinojau, kad toks žodis ar tokios moterys yra, tačiau man nutiko taip, kad aš daugybę metų, dar ir dabar, turiu tokią moterį. Turiu tokią draugę, kuri išmokė mane maitinti pirmąjį vaiką krūtimi, kuri atsakydavo į daugybę mano klausimų gimus pirmajam sūnui, kuri rekomendavo krūtų masažistę, kai staiga pradėjo tinti ir degti krūtis, draugę, kuriai daugybę metų skambinu pačiais sunkiausiais vaikų gydymo ar auklėjimo klausimais, moterį, kuria absoliučiai pasitikiu ir tikiu, galiu pasikliauti. Tai Ineta. Rašiau apie ją savo knygoje „Moteris iš raudonos Audi”, bet tiems, kas jos neskaitė, pasakysiu tiek: Ineta man gali atsakyti į tokius klausimus: „Kaip išmaitinti viena krūtimi?”, „Kaip išgydyti be vaistų?”, „Kaip nubausti vaiką iš meilės, be bausmės, kad jis suprastų blogai padaręs?”, „Ką daryti, kai vemia, viduriuoja, prakaituoja, išberia, dreba, užkietėja viduriai?” . Na, čia net per švelniai aš. Jeigu ne Ineta, niekada taip ir nebūčiau net bandžiusi savo vaikų žindyti, nes maniau, kad mano situacijoje tai yra neįmanoma.
Dula – tai moteris, teikianti nemedicininę pagalbą besilaukiančiai moteriai nėštumo, gimdymo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Turėdama tam tikrų žinių ir (dažniausiai) savą gimdymo patirtį, dula yra tarsi sesuo, draugė ar partnerė, padedanti kitai moteriai pačiai atrasti savą, individualų gimdymo kelią.Birutė Jakučionytė
Aš ir dabar dar jai skambinu, kai susiduriu su man neįveikiamom problemom, kai turiu neatsakomų klausimų. Pakalbu su Ineta, ir tarsi savaime atsiranda sprendimas. O kiek esu pripasakojusi visoms savo draugėms apie ją, tai ir nesuskaičiuosiu. Ką aš dariau, kai po paskutinio Cezario reikėjo Teodorą žindyti, pieno nebuvo (po operacijos jis atsiranda vėliau), jam jau pirmąją parą po gimimo pasireiškė labai stipri gelta ir paguldė po lempomis intensyvioje terapijoje, o daktarai tiesiog šniūrais ėjo ir man pasakojo, kaip mano vaikui gali reikėti perpilti kraują, kaip rimtai jis serga ir gali mirti?
Kad nepasimesčiau ir pogimdyvinėje euforijoje galėčiau kuo blaiviau įvertinti situaciją, aš skambinau Inetai. O kas organizuoja mūsų draugių ratelyje visas prausynas (tai nėščiosios palydos į gimdymą), siuva drobinius palydų marškinius ir moko visas drauges siuvinėti, suteikdamas nėščiajai nuostabią galimybę patirti palydas į gimdymą? Ineta.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Pirmasis Birutės dienoraštis: pradžių pradžia su 4 vaikais Londone
Vieni metai, praleisti emigracijoje: kas džiugina, o kas liūdina
O kas mane išmokė daugybės dalykų: siūti lėles, megzti riešines, siuvinėti, dalintis, rūpintis kitu ir globoti našlaičius? Ineta. Tai jos pasakytas sakinys guodžia ir palaiko mane tada, kai protas ir akys būna tarsi aptemę nuo motinystės sunkumo: „O kas sakė, kad vaikus auginti lengva?”. Manau, kad ji yra tokia moteris, kuriai duota Dievo dovana – padėti kitoms moterims, palaikyti ir įkvėpti jas. Dažnai sau pati pavydžiu, kad ją turiu ir visoms sakau: „Tu neįsivaizduoji, kaip aš tau linkiu nėštumo, gimdymo metu, pirmaisiais vaiko auginimo metais, turėti tokią draugę, kaip aš turėjau ir turiu Inetą.” Tokia mano graži ir sėkminga istorija su Ineta, myliu ją visa savo širdimi ir kaskart dėkoju Dievui, kad ji yra mano gyvenime. Ir turiu jums džiugią žinią, mielos moterys! Ypač toms, kurios dar tik laukiasi ar ruošiasi kada nors tai daryti. Kiekviena galite turėti tokią moterį! Tai ir yra dula!
Apie jų veiklą tikrai daug prirašyta straipsnių, nenoriu kartotis, bet principas yra toks: dulų kataloge (!), kuris skelbiamas internetinėje svetainėje www.dula.lt, galima išsirinkti patinkančią moterį, susipažinti, ir ji gali tapti tavo nėštumo ir gimdymo palydove. Tai oficiali, Lietuvoje ir daugelyje šalių pripažinta veikla. Apie dulų veiklą Lietuvoje sužinojau iš dar vienos savo bičiulės Giedrės, kuri ir yra viena iš dulų veiklos pradininkių Lietuvoje.
Apsidžiaugiau, kad tokia veikla vykdoma ir kad tai gali būti didžiulis palaikymas moterims. Ir turbūt jau nieko dabar nenustebinsiu pasakiusi, kad ir manoji Ineta mokosi ir artimiausiu metu taps dula. Taip mano istorijoje visi veikėjai sustoja į savo vietas.
Labai norėjau, kad pačios dulos daugiau papasakotų apie savo veiklą, todėl ir pakviečiau jas į „Sumanios mamos erdvę”. Ateikite ir susipažinkite su Dulomis SME, parodoje “Vaikų šalis”, lapkričio 21 d. 12 val. Čia dvi Lietuvos dulų asociacijos valdybos narės – Vilma Kraelskaitė ir Giedrė Daugelavičienė skaitys paskaitą „Dula – švelnesnio moters nėštumo ir gimdymo palydovė.” Nuoširdžiai linkiu kiekvienai turėti savąją Inetą.
Birutė