JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Žaliavalgių šeima savo vertybes perduoda ir dukrytei

Žaliavalgių šeima savo vertybes perduoda ir dukrytei

Kviečiame susipažinti su aktyvia žaliavalgių Andriukevičių šeima: pergales sporte skinančiu tėčiu Pauliumi, gražuole mama Airina ir sveikata bei energija trykštančia dukrele Benita.

Airina, kaip galėtum apibūdinti savo šeimą?

“Mamytė pilnu etatu” ir triatletas. Šiek tiek ekstremalūs ir dievinantys tobulą Dievo kūrinį, bei keliones. Žingeidūs ir nebijantys būti kitokiais. Štai tokie mes – dabartiniame gyvenimo etape.

Kaip jūsų gyvenime atsirado žaliavalgystė?

Prieš trejus metus, gimus mūsų dukrytei, nusprendėme atsisakyti mėsos, net neįtardami, kuo tai baigsis. Vegetarizmo nauda buvo akivaizdi, jautėmės pakylėti, savijauta puiki, virškinimas neabejotinai pasitaisė. Pamažu pradėjome derinti maisto produktus, sumažinome pieno gaminių mityboje, ir to pakako iki šių metų gegužės mėnesio.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Mano gimdymo istorija: 24 minutės gimdykloje
Lietuvei fotografei unikalų projektą kurti padėjo dukrytė

Per žiemą priaugau 10 nelemtų kilogramų. Pradėjau nebepatikti nei savo vyrui, nei pati sau. Nusprendžiau, kad sportuosiu. Keldavausi ryte 5.30, prieš vyrui išeinant į darbą, bėgdavau po 5 km, vėliau jau po 6 km, tačiau kilogramai, lyg prilipdyti ,netirpo. Po trijų mėnesių pastangų tebesvėriau tiek pat. Atsisėdau ir ėmiau mąstyti, kol pripažinau sau, jog suvalgomi kiekiai – kliūtis į mano tikslą. Ėmiau ieškoti būdo kaip neatsisakant smaguriavimo malonumo pasiekti norimą svorį. Atsakymas buvo – žaliavalgystė.

Taigi, laukiau grįžtant Pauliaus, kad galėčiau pranešti: „Nuo šiol būsim žaliavalgiai”. Nekantravau išvysti jo veido išraišką… Pasirodo, jis jau senai to norėjo, tik laukė, kol aš šiam žingsniui subręsiu.

Prisipažinsiu, jog tai antras mano bandymas žaliavalgiauti. Pirmą kartą bandžiau prieš metus, kai mane įkvėpė viena draugė. Tiesiog atsikėliau ir nusprendžiau žaliavalgiauti, ir vos “neišžudžiau” brangiausių žmonių. Bėda ta, jog tąkart neturėjau pakankamai žinių, o dar gaminamo maisto kvapai… Buvo per sunku. Ir dabar dar pasiilgstu keptų bulvių, bet mano vyras – nuostabus, tad kai ateina “keptų bulvių metas”, stiprybės semiuosi iš jo.

Kokie teigiami pokyčiai įvyko jūsų gyvenime, pakeitus mitybą?

Pasikeitus mitybai, pasikeitė ir energijos lygis. Paulius pagerino savo triatlono rezultatus, ėmė greičiau atsistatyti po sunkių ir įtemptų varžybų. Man tapo lengviau susikoncentruoti į darbus, atėjo supratimas apie tai,kas yra alkis ir sotumas. Dabar sotūs nebesijaučiame kaip prikimšta žarna, galime lengvai judėti.

Benita nustojo miegoti dienos metu, yra puikios nuotaikos ir trykšta energija. Man 8 kilogramai ištirpo per kelis mėnesius, neužsiimant jokia fizine veikla. Taip pat jei ilgiau išbūdavau be sporto, imdavo skaudėti nugarą, galvą, rodės, jog imu “byrėti”. Pradėjus žaliavalgiauti, visi šie skausmeliai tiesiog pasibaigė.

Ar galėtumėte išskirti kelis neigiamus pokyčius ar sunkumus?

Vienintelis neigiamas dalykas, ir tai tik laikinas – detoksikacija. Tai organizmo valymasis, kuris gali trukti iki kelerių metų. Tad kartais paskauda galvą ar laužo kaulus, krečia drebulys. Tačiau visiškai nesibaiminame, atvirkščiai, laukiame šio proceso, nes žinome, kad kaskart mūsų kūnai tampa vis švaresni, sveikesni, pilni gyvybės bei energijos, ko mes ir siekiame.

Kaip atrodo jūsų mityba kasdien?

Rytą pradedame žaliuoju kokteiliu, šviežiomis sultimis. Pietums ir vakarienei valgome trintą daržovių sriubą, pamėgtus šaltibarščius, picą, salotas, sumuštinukus. Neapsieiname be deserto, pasilepiname šokoladiniu tortu ar blyneliais su braškiniu kremu ir šokoladu. Tarp šių maitinimų valgome vaisius, džiovintus sausainiukus, labai mėgstame “kale” traškučius, kartais šiek tiek riešutų. Tačiau pastarųjų svarbu nepadauginti! Pastebėjome, kad sumažinus riešutus, Benita pasidarė ramesnė ir sukalbamesnė.

Ar sunku šitaip mokyti gyventi dukrytę?

Benita – vegetarė nuo pat gimimo. Tik su duona ir bandelėmis teko pavargti kokį mėnesį kitą. Tačiau praėjus tik pusmečiui nuo mūsų žaliavalgystės pradžios, ji visiems praneša, kokie saldainiai ir maisto produktai yra sveiki ir kokie – ne. Buvome nustebinti, kai parduotuvėje praėjusi visas bandeles, dukrelė čiupo salotą. Visas tas vargelis atsipirko su kaupu. Džiaugiamės nuostabia, sveika dukryte, kuriai, be sąžinės graužaties, galime leisti mėgautis įvairiais skanėstais. Argi tai ne puiku?

Pauliau, žinau jog užsiimi aktyvia fizine veikla. Gal galėtumei plačiau papasakoti, ką ir kaip darai?

Sezono metu treniruojuosi kasdien, varžybų karštinei atslūgus –  4-5 kartus per savaitę. Prieš treniruotes ir po jų išgeriu po litrą žaliojo kokteilio. Raumenys atsistato daug greičiau, negu prieš pradedant žaliavalgiauti. Klube kolegos klausia, iš kur gaunu pakankamai proteinų, kalcio, geležies. Juk nevalgau mėsos produktų ir „gyvas” tik žolėmis.

Gyvas esu tuo, kuo ir visa visata. Kalcio gaunu iš ten pat, kaip ir dramblys, energijos, kaip ir gorilos – iš augalų, vaisių ir daržovių. Čia slypi musu galia, o ne jautienos kepsnyje. Visiems žinoma tiesa: karvė ėda žolę, gauna geležies, o mes, žmonės, norėdami gauti geležies, valgome karvę. Ar susimastome, kad valgydami tiesiog žolę, geležies gausime dešimtis, gal net šimtus kartų daugiau? Tai kam valgyti tai, kas negyva?

Gal jau turi kažkokių pasiekimų, kuriais gali didžiuotis?

Žaliavalgiu tapęs dalyvavau bėgimo maratone ir pagerinau asmeninį laiką (3 val. 38 min. – 42km.); “Half Iron Man” triatlono distanciją, kur reikia 2 km plaukti, 90 km – važiuoti dviračiu ir 21 km – bėgti, įveikiau per 5 val 40 min. Įveikti trys olimpinės distancijos triatlonai – 1.5 km plaukti, 40 km važiuoti dviračiu ir 10 km bėgti. Šiuo metu ruošiuosi Dublino maratonui (42km), kuris vyks spalio 28 d. Tai bus paskutinis maratonas šiais metais.

Ar sunku būti žaliavalgiu gyvenant mieste?

Žaliavalgystė – tai ne tik mitybos įpročiai, tai gyvenimo būdas. Keičiasi viskas. Visko mokaisi iš naujo. Būti žaliavalgiais mieste mums nėra sunku, tačiau gyventi atokiau nuo miesto ir turėti galimybę auginti savo daržoves ir vaisius būtų didžiulis privalumas.

Žaliavalgyste Andriukevičiai susidomėjo gimus dukrytei. Asmeninio archyvo nuotr.

Kokias pramogas su šeima mėgstate labiausiai?

Dieviname keliones po svetimas šalis, išvykas į gamtą. Semtis stiprybės iš kalnų, gyvybės iš ežero ar vandenyno, praturtinti sielą ar nuraminti širdį. Patinka tapti robinzonais, kur pašalinis neužsuka. Esi vienas su gamta ir Dievu. Sustiprėja tikėjimas ir tarpusavio ryšys. Manau, visoms poroms tai yra aktualu. Kai tik turime laisvo laiko, išnaudojame jį: į automobilį ir važiuojame, kad ir prie „prūdo” dilgėlių pasirinkti.

Gal galėtumėte duoti kelis patarimus skaitytojams, kaip pradėti gyventi sveikiau?

Jei neįsivaizduojate gyvenimo be mėsos, siūlytume išmėginti žaliuosius kokteilius, juk pridėti – visada lengviau nei atimti. Kuo daugiau žalumynų gaus jūsų organizmas, tuo daugiau reikalaus. Pamažu gal dings didžiulis noras valgyti mėsą. Mes link žaliavalgystės ėjome pamažu, tada detoksikacija būna daug mažesnė. Bet jei žmogui norisi tapti žaliavalgiu per naktį – pirmyn. Stiprybės Jums, mielieji, ir jei ateis sunki akimirka, nepasiduokite, esate ne vieni!

Parengė Indrė Trusovė
www.gringrin.lt

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI