Ligoninių vaikų skyriuose neretai galima sutikti „niekieno vaikus“. Tai gali būti tiek kūdikiai, tiek paaugę vaikų namų auklėtiniai ar po krizių šeimose paimti mažyliai. Būtent tokius vienišus vaikus lanko bei reikalingą emocinę paramą teikia inciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai.
Viena tokių savanorių yra Miglė Gužauskaitė. „Dirbu su prestižiniu nekilnojamuoju turtu, tad tenka matyti įstabaus grožio namus, bendrauti su išsilavinusiais, solidžiais ir sėkmingais žmonėmis.
Darbo dienos pabaigoje velkuosi savanorio aprangą ir gražią išpuoselėtą aplinką pakeičia ligoninės palata ar krizių centras. Čia sutinku vaikus, kurių akyse išgąstis ir skausmas, susiduriu su kitokiu pasauliu, kupinu pykčio, agresijos, keiksmų ir nepasitikėjimo“, ‒ pasakoja „Niekieno vaikai“ savanorė.
Jos teigimu, laikas praleistas su vienišais vaikais ‒ neįkainojamas ir pats prasmingiausias. „Iš kiekvieno budėjimo išeinu laiminga širdimi, nekantraudama sugrįžti. Ir visada jaučiu, jog gaunu daug daugiau, nei atiduodu“ ‒ teigia M. Gužauskaitė.
Vaikus lanko ir krizių centruose
„Niekieno vaikai“ plėtros vadovė Indrė Vileitė skaičiuoja, kad prieš tris metus startavusi iniciatyva prasidėjo nuo vienos Vilniaus ligoninės. O dabar savanoriai vienišus vaikus lanko ne tik Vilniaus, bet ir Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio gydymo įstaigose.
„Pastebėjome, kad mūsų pagalbos reikia ne tik ligoninėse, bet ir krizių centruose esantiems vaikams. Tad nuo šių metų juos lankome ir ten“, ‒ sako I. Vileitė.
„Savanorystė ‒ mano ramybės uostas, nors tikrai ne visi budėjimai lengvi, nes kartais tenka kas 3 valandas maitinti kūdikius, susidurti su verkiančiais ar tave tolyn siunčiančiais vaikais. Bet tai vieta, kurioje atitrūkstu nuo problemų ‒ kai esi su vaikais, esi čia ir dabar, nėra jokių kitų pašalinių minčių.
Budėjimai mane grąžina atgal į vaikystę. Krizių centre su vaikais žaidžiame lauko žaidimus, kokių jau 20 metų nesu žaidusi. Kur dar patirsi tokį vaikystės džiaugsmą?“, ‒ pasakoja M. Gužauskaitė.
Kviečia prisijungti visus norinčius
I. Vileitė pasakoja, kad „Niekieno vaikų“ savanorius jungia ne tik noras padėti vaikams, bet ir stipri bendruomenė. Jai pritaria ir M. Gužauskaitė:
„„Niekieno vaikų“ bendruomenė – tai patys nuostabiausi, šilčiausi ir empatiškiausi žmonės. Jie visada pasidalins patarimais, niekada nepaliks tavęs vieno, padrąsins kiekviename žingsnyje. Juokaujame, kad tarp budėjimų pasiilgstame ne tik vaikų, bet ir vienas kito. Šie žmonės spinduliuoja meile, optimizmu ir noru duoti visiems kuo daugiau šiltų jausmų bei gerų emocijų“, ‒ pasakoja savanorė.
Šiuo metu „Niekieno vaikai“ ieško savanorių bendruomenės pastiprinimo Vilniuje. Visi norintys prisijungti turėtų iki rugsėjo 23 dienos užpildyti šią anketą.
Nuo veiklos pradžios „Niekieno vaikai“ savanoriai jau padėjo daugiau nei pusei tūkstančio vienišų vaikų, atsidūrusių didžiųjų šalies miestų ligoninėse bei krizių centruose.
Susipažinti su „Niekieno vaikai“ veikla, budėjimo istorijomis bei savanoriais galima iniciatyvos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ bei tinklalapyje niekienovaikai.lt