Jūsų vaikas moka tik tris žodžius, o jam jau pusantrų metų? Nieko tokio! Vaikai kalbėti mokosi skirtingai greitai. Kiekvienas vaikas turi savo strategiją, kaip išreikšti savo mintis.
Mergaitės kalbėti pradeda anksčiau nei berniukai
Elijui yra 18 mėnesių ir jis kalba mažai. Mama, tėtis, lempa – tai ir visi jo vartojami žodžiai. Tačiau jis supranta daug daugiau: atneša nedvejodamas plaktuką ir reples, jei jo paprašai ar netgi įjungia radiją. Jis gali loti kaip šuo, mūkti kaip karvė ir bet bando imituoti varno kranksėjimą. Tačiau kalbėti? Ne, tai ne jam.
Statistika rodo, kad mergaitės vidutiniškai pradeda kalbėti anksčiau. Berniukams prireikia kelių savaičių, kartais mėnesių daugiau, kol jie sklandžiai ištaria pirmuosius žodžius. Vaikų vystymosi psichologė S. Sachse iš Vokietijos sako, kad “mergaitės ne tik pradeda anksčiau kalbėti, jos vėliau turi mažiau problemų ir dėl kalbos raidos”. Tai, ką tėvai girdi nuo antrojo mėnesio, logopedai vadina “pirmuoju vogravimo etapu”. Vaikai mėgina suprasti, ką gali dar padaryti su savo burna be čiulpimo ir seilėjimosi. Jie, pavyzdžiui, taria tokius garsus, kaip “goo”, “grr”, “ech”. Kūdikis trokšta išbandyti: kokie garsai pasigirs, kai aš judinsiu liežuvį? Ir kas atsitiks, kai aš šnarpšiu pro lūpas?
Bendravimas prasideda
Nors būdami maždaug keturių mėnesių mažyliai dar negali aiškiai išsireikšti, tačiau jau pradeda suprasti kalbos melodijas. Jie atpažįsta, ar tėtis yra linksmas ar liūdnas, ir pastebi, jei kas nors kalba jų gimtąja kalba. Teisingai girdėti yra svarbi sąlyga antrajam vogravimo etapui, kuris prasideda, kai vaikui sueina pusė metų. Kūdikis ir dabar leidžia visus įmanomus garsus, tačiau jie tik iš pažiūros yra atsitiktiniai. Mažieji taria tai, ką jie girdi. Tam tikri garsai tampa nereikalingi. Angliško “th” mums nereikia, kaip Kinijoje nereikia “r”. Nuo dabar italiukas vograuja itališkai, o lietuvis – lietuviškai.
9-12 mėnesių kūdikiai pradeda dvigubinti skiemenis: ma-ma, gu-gu. Dabar labai svarbu yra tai, ką logopedai vadina trikampiu (trianguliariniu) akių kontaktu. Kūdikis žaidžia su kamuoliuku, žiūri į kamuoliuką, žiūri į mamą. Ir tai reiškia: pasakyk, prašau, kaip šis daiktas vadinasi. Vaikai nori girdėti suaugusiuosius kalbant, jie nori ką nors sužinoti apie jų pasaulį.
Pirmasis žodis
Maždaug per pirmąjį gimtadienį kūdikis padovanoja savo tėveliams pirmąjį žodį. Miesto vaikas Nojus yra taip pakerėtas kaimo, kad visus sutiktus dvikojus ir keturkojus sveikina kerinčiu “muu”. Paulius, amžinai alkanas vaikas, pasirenka savo mėgstamą skanėstą: jo pirmasis žodis yra “baaa” (baranka).
Kai ištarti pirmieji žodžiai, kalbos raida šauna į priekį. Vaikas tampa kolekcionieriumi. Kaip kiti žmonės renka pašto ženklus, taip jis kaupia žodžius. Mama, tėtis, au-au, nu-nu – jis imituoja tai, kas jam pasakoma. Jis išmoko vartyti puslapius, atitempia paveikslėlių knygą, rodo ir viltingai žvelgia: „noriu žinoti, kas tai!”
Tačiau kada tiksliai tai turi įvykti? Kada vaikas turėtų neklysdamas atskirtį šunį nuo katės – grynai kalbiniu požiūriu? Ir kodėl jaunesnis kaimynų vaikas berte beria žodžius, o savas vaikas atkakliai tyli? Statistika rodo, kad konkretaus laiko negali būti. Yra kalbos genijų, kurie pirmuosius tris žodžius ištaria būdami dešimties vienuolikos mėnesių. Tačiau kitiems to reikia laukti iki dvejų metų. Kai kurie vaikai kas keletą dienų ištaria po naują žodį, kiti – žodžius “taupo”. Jie gali kelias savaites nieko naujo nepasakyti, o tada žodžiai pradeda lietis.
Taigi skirtumai kalbos raidoje yra normalus dalykas. Nepaisant to visada verta dvejojantiems dėl savo vaiko kalbos tėvams pasikonsultuoti su vaikų gydytoju ar logopedu. Mokėti teisingai kalbėti vaikui yra labai svarbu. Pasaulis atsiveria per kalbą. Be to, kas gerai kalba, lengviau susiranda draugų.
Kada vaikui reikia pagalbos?
Kai tik vaikai išmoksta apie 50 žodžių, jie pradeda sudaryti dviejų žodžių sakinius, kad sąmoningai galėtų bendrauti su kitais. Tai jie turėtų sugebėti maždaug sulaukę dvejų metų. Tiesa, tam tikra dalis vaikų to negali. Kokios to priežastys? Daugiau kaip pusė šių vaikų yra lėtapėdžiai. Jie išmoksta visiškai normaliai kalbėti, tik šiek tiek vėliau. 6-8 proc. visų ikimokyklinukų turi kalbos sutrikimų ir jiems reikia pagalbos. Idealu, kad ją gautų jau būdami dvejų ar trejų metų.