Kas yra temperamentas? Ar vaikai gimsta su tam tikru temperamentu, ar jį įgyja? Kuo temperamentas skiriasi nuo charakterio?
Temperamentas – tai įgimtos ir santykinai pastovios asmens savybės. Jis nusako ne sugebėjimą, ką ir kaip gerai žmogus daro, o tai, kaip reaguoja. Kalbant apie vaikus ir kūdikius temperamentą galima būtų įvardyti pagal jų reakciją (pvz., aktyvumą, pyktį, drovumą) ir savikontrolę (pvz., dėmesio išlaikymą, gebėjimą nusiraminti).
Temperamentas yra įgimtos psichikos ypatybės, o charakteris susiformuoja vaikui augant ir priklauso nuo aplinkos, kurioje augo: kaip aplinkiniai į jį reagavo, auklėjo, kokios buvo jų vertybės ir pan. Galima sakyti, kad temperamentas daro įtaką žmogaus charakteriui, tačiau šį formuoja ir kiti veiksniai.
Populiarioji temperamentų tipologija:
Melancholikas. Emociškai jautrus, jam būdingos ilgai trunkančios, bet išoriškai neryškios nuotaikos, polinkis niekuo netikėti ir nepasitikėti, subtiliai suvokia fizinių dirgiklių ir gyvenimo aplinkybes.
Cholerikas. Jam būdingas greitai kylantis ir stiprus emocinis jautrumas, ekspresyvi jausmų raiška, mimika, gestai, kalba, yra judrus, nori aktyviai veikti.
Sangvinikas. Jis paslankus, karštas, kai susidomi kokia nors veikla, dirba produktyviai. Jam būdingas greitai kylantis, bet nepastovus emocinis jautrumas, labai greita nuotaikų kaita, chaotiška veikla.
Flegmatikas. Jam būdingas lėtai kylantis, silpnas ir trumpalaikis emocinis jautrumas, silpna išorinė jausmų raiška, lėtas mąstymas.
Žmonės turi įvairių temperamentų bruožų, jie būna persipynę, tačiau dažniausiai vyrauja vienas.
Kaip suprasti, kokio temperamento yra vaikas?
Visi kūdikiai skirtingi. Tačiau tėvų pasakojimus apie vaikus būtų nesunku suskirstyti į tris grupes. Vieni kūdikiai labiau domisi aplinka, yra smalsūs, juos lengva pripratinti prie miego ir mitybos režimo. Tai „lengvo” būdo kūdikiai. Kiti dažnai neramūs, jautrūs, verkia, nereguliariai miega ir valgo. Tai „sunkaus” būdo mažyliai. Treti ramūs, mėgsta pamiegoti, sunkiai pripranta prie naujovių, atsisako ragauti naujo maisto. Juos galima būtų pavadinti lėto būdo vaikais. Su „sunkiaisiais” ir lėtuoliais tėvams reikia daugiau kantrybės. Tik nuo jų reakcijos priklauso, kaip vaikai vėliau, jau užaugę, jausis dėl savo temperamento ypatybių. Jeigu lėtąjį vadinsite nedraugišku, uždaru, jis išgyvens dėl to, koks yra, o negalėdamas to pakeisti, kris į neviltį. Geriau vadinkite jį ramiu, jautriu, „giliu”, ir jis dėl savęs bus ramesnis. Jeigu „sunkaus” būdo vaiką vadinsite tokiu, kurio visiems per daug, kuris pernelyg aktyvus, greičiausiai visą gyvenimą demonstruos nepasitenkinimą ir pyktį. Tačiau pavadinę jį aktyviu, energingu, paskatinsite veikti tinkama linkme, todėl gyvenime gali pasiekti labai daug.
Vaikas, turintis „sunkų” temperamentą, tačiau auklėjamas su meile ir kantrybe, lengviau išmoksta laikytis dienotvarkės ir taisyklių. Tai ypač svarbu pirmaisiais dvejais jo gyvenimo metais. Jeigu tėvai švelniai, bet atkakliai laikosi taisyklių, vaikas išmoksta save kontroliuoti.
Nepatenkinamas vaiko elgesys neturėtų būti pateisintas temperamentu. Tačiau bausmėmis, pykčiu, nuolatiniais priekaištais, kad yra ne toks, koks turėtų būti, tėvai nieko nepasieks, o tik sukels vaikui daug neigiamų emocijų. Dažniausiai jos išsiveržia pykčiu, agresija.
Pakeisti savęs vaikas negali, toks jo temperamentas, tačiau tėvai gali savo atžalai padėti ramybe ir kantrybe.
Priklausomai nuo to, kuris stipresnis, vaikas tėvus išderins arba, matydamas ramius tėvus, pats nurims.
Prie temperamento lengviau prisitaikyti, nei jį pakeisti. Kitaip organizuojant šeimos gyvenimą įtampą, kylančią dėl vaiko temperamento, galima sumažinti. Tarkim, lėtą vaiką ryte tėveliai gali prikelti pusvalandžiu anksčiau, užuot nuolat skubinę.
„Sunkų”, judrų vaiką prieš guldant miegoti reikėtų įtraukti į ramią, bet įdomią veiklą, pvz., paskatinti spalvinti, vartyti knygas, sugalvoti lėtėjančią, raminančią judesių seką, kasdieninius ritualus. Ir labai svarbu laikytis rutinos.
Lėtuoliui reikia laiko priprasti prie naujovių, šeimos gyvenimo ar naujo maisto pokyčių. Todėl tėvai, iš anksto mažylį nuteikdami, paruošdami, sumažina įtampą. Jeigu vaikas nenuorama, ilga kelionė automobiliu bus ramesnė, iš anksto suplanavus sustojimus žaidimų aikštelėse.
