Kaip susikalbėti su trejų metų mažyliu, kuris negavęs norimo daikto sukelia namuose isteriją? Mamai jau trūko kantrybė. Specialistės komentaras.
Mama klausia:
„Mano sūnui 3 metai, nebesusitvarkome su juo. Prasidėjo isterijos, mušimasis. Jei negauna kompiuterio, puola muštis, kandžiojasi, šaukia, kad mūsų nemyli, nenori gyvent su mumis. Isterijos trunka iki pusvalandžio ir taip kiekvieną dieną net po kelis sykius. Iš pradžių bandėm duot į užpakalį, nes jau kantrybė trūko, bet niekas nepadeda. Ką reikia daryti, kaip jam išaiškinti?“
Atsako Individualiosios psichologijos instituto konsultantų programos dalyvė Milda Čeikienė, www.ipi.lt.
Mes visi norim būti pačiais geriausiais tėvais pasaulyje. O savo gerumo laipsnį dažniausiai matuojame pagal vaiko išliejamas ašaras – kuo mažiau verkia, tuo esam „geresni“ ir atvirkščiai, kuo garsiau vaikas rėkia, tuo esam „blogesni“ tėvai.
Deja, truputį yra kitaip. Vaikas yra vaikas. Ypač trimetis. Jis labai sparčiai mokosi. Pamėgdžiodamas. O jūs esate tokia suaugusi, didelė, protinga, jau išmokusi. Jūs esate jo… Taip! Autoritetas. Trimetis jumis pasitiki. Ir iš jūsų semiasi patirties, pasaulio suvokimą, supratimą, kas pavojinga, kas – ne. Ir jam būna labai saugu, kai aplink vaikštantys dideli Karaliai yra ramūs, pasitikintys, neabejojantys, nuoseklūs. Kai kalba ir daro tą patį, ką kalba.
Ir visiems besimokantiems yra labai baisu, kai jų mokytojai pyksta nežinia dėl ko, abejoja ar yra sutrikę. Dar baisiau, kai vaikas mato, kad jūs, tokia didelė, „neatlaikote“ jo isterijos. „Tai koks aš turiu būti baubas, pabaisa, kad net STIPRIAUSIĄ PASAULYJE mamą išgąsdinu?!” Ir užsisuka ratas. Jam baisu, nes jums – baisu.
Ar galite ramiai, nedarydama tragedijos prieiti ir tiesiog paprastai paimti kompiuterį, pagarbiai nubrėžti ribą ir po to atlaikyti vaiko verksmą? Nes trimetis – tai žmogus, kuris pradeda save suvokti kaip „aš“, kaip asmenybę. Iki tol jis buvo jūsų dalis. Jautė tą, ką jautėte jūs. O dabar jis atrado, kad jis yra jis, o jūs esate kažkas kitas. Kad jo norai gali būti skirtingi nuo jūsų. O kaip surasti savo „Asmeninės valstybės“ ribas, sienas? Taigi, aišku, kad sakant tą didįjį trimečio NE.
– Eik valgyt.
– NE.
– Ateik čia.
– NE.
– Padėk žaisliuką.
– NE. NE. NE. NE ir dar kartą NEEEEEEE! Ne, nes aš nenoriu. Nes aš esu Aš.
Kantrybė trūksta. Bet mušti – negalima. Nes trimetis vis dar mokosi mėgdžiodamas. Taigi. Jūs nusprendėt niekada daugiau nebemušti savo vaiko. Net visiškai supykusi. Tuomet galim pabandyti spręsti isterijos problemą. Ką daryti? Sukurti ritmą. Kad pirmiausia jūs, o ne trimetis, žinotumėte, kada ir ką jis veiks. Kaip darželyje. Kada ir kiek žais kompiuteriu. Kada valgys, kada – į lauką, kada kelsis, kada eis miegoti. Kelias savaites išbūkite nuosekli ir stipri.
Kaip elgtis per vaiko isterijas? Neleiskite jam žaloti savęs, taip pat jūsų, gadinti daiktų. Jei mušasi ir nesiliauja, kai ramiai paprašote, suimkite ir palaikykite stipriame, bet švelniame glėbyje.
Kartokite sau ir jam: „Aš tave labai myliu. Tu negali muštis. Kai muši mane, man skauda. Paleisiu tave, kai nurimsi ir nebesimuši. Myliu tave.“ Sakykite tai tyliu švelniu balsu jam į ausytę. Neleiskite jam mušti jūsų, prilaikykite jo rankas, kojas švelniai, bet tvirtai. Kai pamatysite, kad aprimo, paklauskite, ar jau galite paleisti?
Jei paleidus vėl puola jus ar daužyti daiktus, vėl paimkite į glėbį. Tam kad išlaikyti tokį vaiką, reikia labai daug vidinės stiprybės ir ramybės, tikėjimo tuo, ką darote. Padėkite sau, papasakokite artimiesiems apie tai, ką ketinate daryti ištikus isterijai, paprašykite jų palaikymo akimis. Tuo metu, kai laikote vaiką, atitraukite truputį savo dėmesį į aplinką. Gal galite stebėti laikrodį? Mums atrodo toks vaiko draskymasis kaip amžinybė, bet paprastai tai netrunka ilgiau nei 10-15 min. Ypač, jei jūs elgsitės pagarbiai ir ramiai. Po isterijos priepuolio pasiūlykite vaikui nusiprausti, atsigerti, pagulėti, pažaisti ramų mėgstamą žaidimą. Bet ne kompiuterinį! Neprovokuokite kitos isterijos. Leiskite jam pasirinkti. Leiskite jam ir sau atsigauti.
Ir kai atsigausite, po 15-30 min., galite vėl grįžti prie dienos ritmo. Ir aišku, kad vėl bus NE!
Semkitės kantrybės iš tos veiklos, kuri jums patinka. Kai būsite pailsėjusi, pati ramiau reaguosite į eilinį NE.
Paprašykite artimųjų ar specialistų pagalbos.
Pamatykite savo trimetyje augantį Žmogų. Su savo norais. Mokykitės gerbti ir priimti tuos jo norus, bet kartu žinokite, kiek ir ko reikia tokio amžiaus vaikui. Kai žinosite, būsite užtikrinta, rami, tai galėsite ramiai, pagarbiai vaikui atsakyti „Ne“ į jo NEEEEE.
