Nors gimdymas yra fiziologinis procesas, pasitelkiant žmogaus psichologiją jį galima ištverti sunkiau arba lengviau.
Pozityvaus nusiteikimo galia
Mūsų kūnas paklūsta mūsų protui, skausmas – nusiteikimui. Mes galime keisti savo gyvenimą keisdami požiūrį į jį, taip pat galime kontroliuoti ir skausmą, kontroliuodami savo emocijas ir mintis.
Kiekviena moteris viso nėštumo metu šimtus kartų galvojo ir įsivaizdavo gimdymo procesą. Vienos moterys jo paniškai bijo, o kitos tiesiog ramiai laukia, tikėdamosios sklandaus ir lengvo gimdymo.
Pozityvus nusiteikimas – didelis darbas sėkmingo ir lengvesnio gimdymo link. Žinoma, nusiteikimas ir lūkesčiai turi būti realūs, nereikėtų tikėtis kad gimdymas bus kaip dantų balinimas, kur reikės tik ramiai pagulėti.
Šis procesas vienareikšmiai yra skausmingas, tačiau skausmo slenkstis priklauso nuo psichologinio moters pasiruošimo.
„Neužsikoduokite“ savęs begalinėms kančioms, prisiminkite seną gerą posakį: „špygą laikysi – špygą ir gausi“.
Galvokite apie gimdymą pozityviai, o kūnas už jus viską padarys pats, savo „pareigas” jis žino puikiai ir su jomis tikrai susitvarkys.
Nesiklausykite negatyvių istorijų apie gimdymus. Viskas, ką jūs girdite apie gimdymą, formuoja jūsų individualias mintis apie tai ir prisideda prie gimdymo „scenarijaus kūrimo”.
Įsivaizduokite savo sėkmingą gimdymą, atsipalaiduokite ir tikėkite savo kūnu. Žmogaus mintys ir kūnas yra tiesiogiai susiję, todėl mintys gimdymo metu veikia ir kūno raumenų tonusą.
Kai jaučiame baimę, kūnas į tai reaguoja įsitempdamas, ramybės būsenoje – atsipalaiduoja.
Gimdymo metu reikėtų stengtis kuo daugiau patirti teigiamų emocijų (galvoti apie vis labiau besiartinantį susitikimą su kūdikiu) ir atsipalaiduoti – tai padės pašalinti gimdymo takų raumenų įsitempimą. Trumpai tariant: sąmonėje atsirandantys vaizdiniai įtakoja raumenų būseną – vieni vaizdai sukelia baimę ir įtampą, kiti atpalaiduoja.
Neklauskite savęs „Ar sugebėsiu?“
Labai svarbu išmesti iš galvos visas mintis apie mokėjimą ir sugebėjimą gimdyti. Visos moterys gimdyti moka, nes tai yra jų prigimtis. Anksčiau moterys gimdydavo vienos laukuose. Nekalbant apie sanitarines sąlygas ir to nulemtą kūdikių ir pačių gimdyvių mirtingumą, moterys pagimdydavo vienos ir viską puikiai mokėdavo. Šiais informacinių technologijų laikais, kai bet kokia informacija yra labai lengvai prieinama, moterys iki gimdymo apie šį procesą tikrai viską sužino ir mintinai išmoksta, ko galimai galėjo nemokėti.
Profesionali informacija padeda
Gimdymo baimę taip pat galima labai lengvai nugalėti objektyvi informacija apie nėštumą ir gimdymą. Nesileiskite apgaubiamos savo pačios lakios vaizduotės apie begalinę kančią ir netveriamą skausmą, neverskite savęs panikuoti, nes viskas priklauso nuo jūsų pačių, medikai čia tik pagalbininkai.
Gimdymas – tai ne pasyvus veiksmas, kurio metu reikia tiesiog išlaukti ir iškentėti. Nors pirmoji gimdymo dalis, kuomet gimdos kaklelis dar tik atsidarinėja iki reikiamų 10 centimetrų, atrodo gana pasyviai, jūs galite pasidomėti įvairiais pratimais kaip padėti greičiau atsiverti kakleliui ir įsistatyti kūdikio galvutei.
Antroji gimdymo dalis yra gerokai trumpesnė už pirmąją, todėl didėjant skausmui – moteris vis arčiau finišo. Svarbiausia nepasiduoti panikai – viskas yra kontroliuojama, gimdyvė medikų priežiūrima, o skausmo didėjimą sutapatinkite su beprasidedančia gimdymo pabaiga. O tai reiškia, kad jau tuoj viską „kaip ranka nuims“.
Aplankykite gimdymo namus iš anksto
Taip pat iš anksto nuspręskite, kurioje ligoninėje gimdysite, nuvykite ten apsižiūrėti gimdyklos, palatų, galbūt pasikalbėkite su personalu ar gimdymą priimsiančiu gydytoju. Kol mintys blaškosi nuo „kur aš gimdysiu“ iki „kada gi pagaliau gimdysiu“, naudingiausia būtų užpildyti neaiškumo spragas žinojimu. Išsiaiškinkite ir susipažinkite su tuo, su kuo galite tai padaryti. Žinojimas, kur reikės važiuoti ir eiti, kai prasidės gimdymas, tikrai nuteiks ramiau ir pozityviau, nei blaškymasis naktį beieškant gimdyklos durų.
Skausmo slenkstis
Pats skausmo slenkstis yra labai subjektyvus ir individualus dalykas, nes kiekvienas iš mūsų jį jaučiame ir apibūdiname skirtingai. Tai priklauso nuo mūsų psichologijos, pasiruošimo, charakterio ir emocionalumo (kaip mes patirtą skausmą apibūdiname). Pajuokavimas, kad tik gimdydama moteris sužino, kaip jaučiasi vyras, kai turi 37.5 temperatūros, nėra „iš piršto laužtas“ – vyrų ir moterų skausmo suvokimas iš esmės skiriasi, nors sakyti, kad kažkuriai lyčiai skauda labiau – nėra teisinga. Atliktų mokslinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad statistiškai tik 5 procentai moterų gimdymo skausmą įvertino kaip nepakeliamai didelį arba įvardino jį kaip visiškai niekinį, nurodydamos, kad skausmo gimdymo metu nejautė visai. Todėl šansų, kad gimdymas bus pakeliamas – labai daug. Niekada nesileiskite įbauginamos kitų – svetima patirtis nėra patikrinta. Ir lygiai taip pat nesileiskite įbauginamos savęs – sava patirtis dar nežinoma.
Psichologė Karolina Gurskienė
