Sunerimusi mama klausia psichologės patarimo dėl savo dviejų metų dukrytės elgesio: nuo 8 mėnesių be problemų sėdėjusi ant naktipuodžio, mažylė dabar ėmė protestuoti – nesisėda, spiriasi, verkia.
Ramunė klausia:
„Mano dukrytei jau 2 metukai, bet iškilo problema – negaliu pasodinti ant puoduko, nesisėda, spiriasi, verkia. Kai tik pradėjau sodinti nuo 8 mėnesių, viskas buvo gerai, sėdėdavo ant puoduko be problemų, o kažkur nuo 1,5 metų prasidėjo bėdos. Ir puodukus keitėm, ir tualete su specialia sėdyne bandėm, nesisėda ir viskas. Greitai reiks eiti į darželį. Nežinau, kaip išmokyti atlikti gamtinius reikalus į puoduką?“
Atsako Individualiosios psichologijos konsultantė Vilma Petrikienė.
Mes, mamos/tėčiai, galime nuspręsti (ir dažnai nusprendžiame su savo kūdikiu nė nepasitarę. Apie tai, kaip atrodytų tarimasis su tokio amžiaus vaiku, galėtų būti atskiras įrašas), kokius drabužius jis dėvės, kokį darželį/mokyklėlę lankys, kada važiuos ten, kur mums reikia, ir pan. Tačiau kai ateina metas žmogutį valgydinti arba mokyti naudotis tualetu, kartais susiduriame su iššūkiais, apie kuriuos net sapnuot nesapnavome. Mat valgymas/nevalgymas, tualeto reikalai yra augančio žmogaus įrankis reikšti savo valią: „O štai dabar aš sprendžiu, kada ir ką valgysiu, kur ir kaip sisiosiu/kakosiu“. Tiek valgymas, tiek tuštinimasis yra tiesiogiai susiję su jo kūnu ir tik jis yra jo šeimininkas. Tokia valios raiška mums, tėvams, dažnai būna mažai patogi, bet, net jei būna sunku, turėtume pasidžiaugti savo dvimečiu – jis yra virsme, kūdikis/mažylis tampa vaiku. O vaikas vis daugiau gali, vis daugiau moka.
Smagu, kad jūs esate jautri, rūpestinga mama. Jūsų dukrytė jau nuo 8 mėnesių yra supažindinta su koncepcija „šlapinamės/tuštinamės be kelnių”, t.y. kad norint pasišlapinti/pasituštinti pirmiausia reikia nusimauti kelnaites/sauskelnes. Tai yra didelis pasiekimas, nes iki dvejų metų jai tai puikiausiai pavykdavo. Vadinasi, ji auga sveika ir puikiai jaučia savo kūno poreikius bei žino, kur ir kaip juos gali patenkinti.
Antra, jūs, kaip mama, esate labai kūrybinga ir ieškanti: „ir puodukus keitėm, ir tualete su specialia sėdyne bandėm“. Taip, kartais vaikams naujumas padeda, būna smalsu ir pan. Tik nepersistenkite. Tiesiog kantriai ir su meile vis ir vis pasiūlykite. Ir šiukštu – jokios prievartos!
Trečia, atsipalaiduokite! Tai antra pagal dažnumą rekomendacija tėvams (pirma – būkite nuoseklūs). Ir tai praeis. Kuo labiau stengiatės dukrytę mokyti, tuo labiau ji priešgyniauja (gal todėl, kad dabar yra labai užsiėmusi, kažką augina, kažko mokosi ir pan.; o gal jaučia jūsų vis didėjantį nerimą, kaip jai seksis darželyje, ar auklėtojos mokės su ja susitarti, kiek drabužėlių komplektų reikia paruošti, kad būtų švari bei sausa; ir t.t.). Jei pavyktų jums, mamai, labiau šiuo klausimu atsipalaiduoti, tikėtina, sumažėtų ore tvyranti įtampa. Jūsų kantrybė ir meilė jai dabar labai reikalingi. Pasitikėkite ja: kai tik ji bus pasiruošusi, ji kaip didelė mergytė šlapinsis ir tuštinsis į puoduką, o ilgainiui bus ir visai savarankiška.
